òrda [< tiurkų k.]: 1. tiurkų ir mongolų tautų kar. adm. organizacija, chano vadovaujamas genčių junginys; 2. chanų būstinė (sostinė); 3*. netvarkinga, neorganizuota triukšminga minia.
|
||||
òrda [< tiurkų k.]: 1. tiurkų ir mongolų tautų kar. adm. organizacija, chano vadovaujamas genčių junginys; 2. chanų būstinė (sostinė); 3*. netvarkinga, neorganizuota triukšminga minia. òrdinas [lot. ordo (kilm. ordinis) — tvarka, eilė, grupė]: 1. uždara katalikų vienuolių organizacija, turinti tam tikrus įstatus, pvz., dominikonų Δ, jėzuitų Δ; 2. vid. amžiais — katalikų vienuolių riterių kar. organizacija, kuri grobė ir kolonizavo svetimas žemes, pvz., kryžiuočių Δ, kalavijuočių Δ; 3. kai kurių slaptų draugijų, pvz., masonų, pavadinimas; 4. tam tikras valstybinio apdovanojimo už ypatingus nuopelnus ženklas. operatỹvin‖is, susijęs su kar. operacija, pvz., ~ė karyba. okupãcija [lot. occupatio — užėmimas], laikinas kt. valstybės teritorijos užėmimas (ppr. kar. jėga) ir faktiškas jos valdymas. ofikleidà [pranc. ophicleide < gr. ophis — žaltys + kleis (kilm. kleidos) — raktas], varinis pučiamasis žemo registro muz. instrumentas; vartotas XIX a. kar. orkestruose. neutralitètas [vok. Neutralität < lot. neutralis — niekatras]: 1. tarptautinis teisinis valstybės statusas, susijęs su jos politika nedalyvauti kt. valstybių. kare, o taikos metais — kar. sąjungose arba blokuose; 2*. nesikišimas į svetimus reikalus. neutralizãcija [↗ neutralus], darymas(is) ko nors neutralaus: 1. tarptautinės sutarties nustatytas teritorijos arba jos dalies teis. režimas, draudžiantis joje statyti kar. įtvirtinimus, steigti užsienio kar. bazes; 2. tam tikros valstybės neutraliteto paskelbimas; 3. chem. tirpalo rūgštingumo mažinimas bazėmis arba šarmingumo mažinimas rūgštimis; 4. lingv. kalbinės opozicijos (dažn. fonologinės) išnykimas tam tikroje pozicijoje, pvz., rusų k. fonemų „o” ir „a” neskyrimas nekirčiuotuose skiemenyse: „нoгa” (tariama „нaгá” — koja ir „нaгá”— nuoga). mùštras [vok. Muster < mustern — apžiūrėti, patikrinti]: 1. karių mokymo ir auklėjimo metodas — prievartinis, mechaninis rikiuotės ir kt. kar. dalykų mokymas; 2*. auklėjimo metodas, paremtas griežta drausme, nesąmoningu mokymu, kalimu. militarizãcija [pranc. militarisation < lot. militaris — karinis]: 1. visuomenės gyvenimo, ūkio pajungimas grobikiškų karų rengimo tikslams; 2. sukarinimas, kar. organizacijos formų ir metodų pritaikymas įvairiems visuomeninio gyvenimo ir ūkio sritims; 3. kariuomenės ir ginkluotės gausinimas. mičmanas [angl. midshipman]: 1. TSRS karinio jūrų laivyno ir pasienio kariuomenės jūrų dalių liktinių karių — specialistų kar. laipsnis; TSRS karinio jūrų laivyno viršilų kar. laipsnis 1940—71; 2. Rusijos karinio jūrų laivyno pirmasis karininko laipsnis; 3. D. Britanijos karinio jūrų koledžo ir JAV karinės jūrų akademijos vyresniojo kurso kursanto kar. laipsnis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai