Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Menonitai

menonitai, protestantų sekta; Δ skelbia nusižeminimą, nepripažįsta prievartos, bažn. hierarchijos, neina kar. tarnybos, valst. pareigų, jiems būdinga moralinis rigorizmas; atsirado XVI a. 3—4 dešimtmetyje Nyderlanduose kaip anabaptistų atskala, vadovaujama pastoriaus Meno Simonso (Menno Simons; 1496—1561); daugiausia yra JAV, Kanadoje, Olandijoje, VFR.

Matlotas

matlòtas [pranc. matelote < matelot — jūreivis]: 1. greito tempo jūreivių šokis, imituojantis laivo darbus; 2. porinis balinis šokis, sukurtas XX a. pr.; 3. patiekalas iš žuvies gabaliukų su raudonojo vyno padažu ir prieskoniais; 4. kar. gretimas (priekinis iš dešinės, kairės, užpakalio) laivas kovos rikiuotėje.

Maskuotė

maskúotė [pranc. masquer — slėpti, pridengti]: 1. kariuomenės ir kar. objektų slėpimas nuo priešo, jo klaidinimas netikrais savo kariuomenės veiksmais ir ketinimais; 2*. apsimetimas, veidmainiavimas.

Maskuoti

maskúoti [pranc. masquer]: 1. ką nors aprengti maskaradiniais drabužiais, slėpti po kauke; 2. kar. keisti, dangstyti technikos, ginklų, pozicijų išorę, kad būtų nepastebimos, neatpažįstamos; panaudoti maskuotę; 3*. slėpti tikruosius ketinimus ar veiksmus.

Maršalas

máršalas [pranc. maréchal]: 1. vid. amžių Prancūzijoje — karaliaus pareigūnas, prižiūrėjęs arklius; karaliaus asmens ir raitosios sargybos tvarkytojas; XIII—XV a. Prancūzijoje — karaliaus kariuomenės dalies vadas; 2. kai kurių valstybių kariuomenių aukščiausias kar. laipsnis; 3. Lenkijos Seimo (nuo 1919) ir Senato (1919—39) pirmininkas.

Marinizmas

marinizmas1 [lot. marinus — jūrinis], imperialistinės valstybės siekimas viešpatauti jūroje: ginkluotės savo jūrose didinimas, jūrų kar. bazių steigimas.

Marabutas

marabùtas [pranc. marabout < arab. murabit], vid. amžiais — musulmonų kar. rel. brolijos, gyvenusios įtvirtintuose vienuolynuose, narys; musulmonų šventasis Š. Afrikoje; pamaldus žmogus, atsiskyrėlis.

Liunetas

liunètas [pranc. lunette]: 1. skliauto (dažn. cilindrinio) išėma, statmena pačiam skliautui; 2. kar. psn. iš užnugario atviras lauko įtvirtinimas; 3. metalo pjovimo staklių įtaisas ilgoms, nestandžioms besisukančioms detalėms palaikyti, kad jos, įrankio arba išcentrinės jėgos veikiamos, neišlinktų ir dėl to nesumažėtų apdirbimo tikslumas,

Leibgvardija

leibgvárdija [vok. Leibgarde < Leib — kūnas + Garde — apsauga], kai kurių monarchijų asmeninė monarcho apsaugos kariuomenė ir rinktinės kar. dalys.

Kvartirjerai

kvartirjèrai [vok. Quartierherren], kariai, kariuomenės žygio metu siunčiami į priekį parinkti vietą postoviui, paskirstyti vietas ir butus štabams bei kar. daliniams.