komendantūrà, kar. komendanto įstaiga.
|
||||
komendantūrà, kar. komendanto įstaiga. kombatántai [pranc. combattants — kautynių dalyviai], asmenys, įeinantys į kariaujančios valstybės ginkluotųjų pajėgų sudėtį, dalyvaujantys kar. veiksmuose, išskyrus kar. žurnalistus, juristus, intendantus, med. darbuotojus, aptarnaujantįjį personalą. kománda [pranc. commande < lot. commendo — įsakau, rekomenduoju]: 1. laikinai suformuotas nedidelis kar. dalinys; 2. laivo įgula; 3. vado (viršininko) įsakymas žodžiu; 4. įsakymas, liepimas; 5. vadovavimas kariuomenės vienetui, komandavimas; 6. sportininkų grupė, vadovaujama kapitono ir trenerio; 7. skaičiavimo mašinos elementari instrukcija, nurodanti, kokią operaciją reikia atlikti, iš kur paimti operandus, kur dėti rezultatą. kaprãlas [pranc. caporal], kai kurių šalių kariuomenių jaunesniųjų vadų (puskarininkių) kar. laipsnis. kapitõnas [pranc. capitaine < lot. caput — galva]: 1. daugelio šalių ginkluotųjų pajėgų jaunesniųjų karininkų aukščiausiasis kar. laipsnis; 2. civiliniame jūrų laivyne — laivo vadas; 3. Portugalijos kolonijų adm. vieneto kapitonijos valdytojas; 4. San Marine — kapitonas regentas — vienas iš dviejų valstybės vadovų; 5. sprt. komandos atstovas ir vadovas per varžybas, renkamas iš jos narių. kapeliõnas [lot. capellanus < capella — koplyčia]: 1. katalikų ir anglikonų bažnyčiose — dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas privačiose ir viešose koplyčiose; 2. katalikų ir anglikonų bažnyčių dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas kurioje nors asmenų grupėje (kar. dalinyje, ligoninėje, kalėjime, vienuolyne); 3. tikybos mokytojas. kantonistai [vok. Kantonisten < Kanton — apygarda]: 1. Prūsijoje (1733—1813) — karo prievolininkai rekrutai, imami į kariuomenę pagal apygardas (kantonus); 2. Rusijoje (1805—56) — kareivių sūnūs, kurie nuo gimimo dienos buvo paimti kar. žinybos įskaiton. kadètas [pranc. cadet jaunesnysis]: 1. carinės Rusijos ir kai kurių kt. šalių uždaros kar. vid. mokyklos privilegijuotų luomų berniukams (kadetų korpuso) auklėtinis; 2. daugelio užsienio valstybių karo mokyklos kariūnas. jefreteris [rus. jefreitor < vok. Gefreiter], kareivių kar. laipsnis, aukštesnis už eilinį. janyčãrai [turkų k. yeniçeri — naujoji kariuomenė], reguliarieji Turkijos pėstininkai XIV a. — 1826; nuo XVI a. pab. virto uždara kar. kasta. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai