poèzija [gr. poiēsis — kūryba, kūrinys]: 1. eiliuotų ir lyrinių neeiliuotų lit. kūrinių visuma; 2*. poetinė nuotaika, žavumas, šventiškumas.
|
||||
poèzija [gr. poiēsis — kūryba, kūrinys]: 1. eiliuotų ir lyrinių neeiliuotų lit. kūrinių visuma; 2*. poetinė nuotaika, žavumas, šventiškumas. poètika [gr. poiētikē (technē) — eilėraščių kūrimo menas]: 1. lit. mokslo šaka, analizuojanti lit. formas; 2. formų ir stilistinių priemonių, būdingų kurio nors rašytojo arba grupės rašytojų kūrybai, visuma, jų sistema. peizãžas [pranc. paysage < pays — kraštas, vietovė]: 1. vietovaizdis, gamtovaizdis; 2. dailės žanras; dailės (tapybos ir grafikos) kūrinys, vaizduojantis vietovaizdį, gamtos reiškinį; 3. gamtos vaizdas lit. kūrinyje. paròdija [gr. parōdia < para — prie + ōdē — giesmė]: 1. kurio nors lit. kūrinio, aktoriaus ar dainininko vaidybos, dainavimo manieros, rečiau muzikos, dailės kūrinio pajuokiamasis sekimas, mėgdžiojimas; komizmo įspūdis lit. parodijoje pagrįstas neatitikimu tarp stiliaus (panašaus į mėgdžiojamąjį pirmavaizdį) ir idėjinių teminių motyvų (priešingų negu pirmavaizdžio), vaidybos, dainavimo parodijoje — mėgdžiojamojo atlikėjo manieros būdingų elementų hiperbolizacija; 2. paviršutiniškas, pajuokiamasis sekimas, pagrįstas išorės panašumo ir esmės nepanašumo komizmu. parodijúoti: 1. kurti lit. parodiją; 2. pajuokiamai mėgdžioti kieno nors elgseną, kalbėseną. parafrazúoti [↗ parafrazė], ką nors nusakyti, išreikšti kt. žodžiais, išplėtoti kieno nors mintį; perteikti kt. forma lit. ar muz. kūrinio turinį, svarbiausius motyvus. parãbol‖ė [gr. parabolē]: 1. mat. plokščia kreivė, kurios kiekvieno taško atstumai nuo pastovios tiesės (direktrisės) ir pastovaus taško (židinio) yra lygūs; vienas kūgio pjūvių, gaunamas, kertant statų apskritą kūgį plokštuma, lygiagrečia vienai jo sudaromajai; 2. lit. vaizdavimo būdas ir lit. žanras — pamokomosios etinės idėjos reiškimas palyginimu, alegorija ir šiuo vaizdavimo būdu pagrįstas nedidelis didaktinis pasakojimas arba dramos kūrinys; ~ėmis daugiausia vadinami sen. Rytų literatūrų kūriniai. ortoèpija [gr. orthoepeia < orthos — tiesus, taisyklingas + epos — šneka]: 1. fonetikos dalis, tirianti taisyklingą lit. tartį; 2. lit. tarties taisyklių laikymasis, pavyzdinga lit. tartis. nonà [lot. devinta]: 1. muz. intervalas, apimantis 9 diatoninės gamos laipsnius; žymima skaitmeniu 9; būna mažoji (6 tono apimties) ir didžioji (7 tonų); 2. viršutinis (penktasis) nonakordo garsas; 3. lit. 9 eilučių strofa. mòto [it. motto — sąmojis, sąmojingas pasakymas], trumpa kito kūrinio ištrauka, aforistinis posakis, pateiktas lit. kūrinio arba jo skyriaus pradžioje kaip įžanga ir reiškiantis pagrindinę kūrinio mintį; epigrafas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai