Matematikos Terminai | Terminai.lt

Integruoti

integrúoti [lot. integrare — atstatyti]: 1. dalis, elementus jungti į visumą; 2. mat. skaičiuoti funkcijos integralą.

Integralas

integrãlas [lot. integer — visas, pilnas], mat. dydis, gaunamas kaip diferencijavimui atvirkščio veiksmo rezultatas.

Integralinis

integrãlinis [< lot.]: 1. neišskiriamai susijęs, vientisas; 2. mat. susijęs su integralu, tiriantis integralų savybes, jų skaičiavimo būdus ir taikymą.

injèkcija [lot. injectio — įmetimas, įšvirkštimas, įleidimas]: 1. vaistų tirpalo ar emulsijos nedidelio kiekio įšvirkštimas į odą, po oda, į raumenis, veną arba kūno ertmes; 2. fiz. nepusiausvirųjų krūvininkų skverbimasis per elektroninę skylinę sandūrą (elektronų — į skylinio laidumo sritį, skylių — į elektroninio laidumo sritį) arba užtvarinę metalo ir puslaidininkio sandūrą; 3. mat. abipus vienareikšmis vienos aibės atvaizdavimas kitoje aibėje arba jos poaibyje.

Indukcija

indùkcija [lot. inductio — paskatinimas, įvedimas]: 1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių; 2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju; 3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis; 4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre: atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ).

Indeksas

iñdeksas [lot. index — rodyklė, sąrašas]: 1. abėcėlinė vardų, pavadinimų rodyklė, sąrašas; 2. sutartinis ženklas ar jų grupė klasifikacijos skyriams, šiaip objektams žymėti; 3. ek. santykinis dydis, kiekybiškai apibūdinantis socialinio ekonominio reiškinio kitimą laiko ar erdvės atžvilgiu; 4. mat. skaitinis arba raidinis rodiklis, rašomas apačioje arba viršuje prie raidės, įeinančios į mat reiškinį; 5. skaičiavimo technikoje — kodas, pridedamas prie programos komandos, ppr. prie jos adresinės dalies, ir leidžiantis ją automatiškai keisti (modifikuoti).

Identifikacija

identifikãcija [lot. identifico — sutapatinu]: 1. tapatumo, atitikimo nustatymas; atpažinimas; 2. automatikoje — valdymo objekto mat. modelio sudarymas pagal įėjimo ir išėjimo signalus.

Idealas

ideãlas [pranc. idéal < gr. idea — sąvoka, vaizdinys]: 1. tobulybė, pavyzdys, aukščiausias tikslas; 2. žmogaus veiklos tikslo vaizdas, kuriame nėra tikrovės prieštaravimų; 3. mat. toks žiedo (netuščios aibės su apibrėžta sudėtimi ir sandauga, turinčiomis tam tikras savybes) požiedis, kad bet kurio jo elemento sandauga su žiedo elementu priklauso tam požiedžiui.

Homotopija

homotòpija [↗ homo… + gr. topos — vieta], mat. topologinės erdvės tolydi vienparametrė atvaizdžių šeima kitoje topologinėje erdvėje.

Homotetija

homotètij‖a [↗ homo… + gr. thetos — išsidėstęs], mat. atvaizdis, pasižymintis tuo, kad plokštumos ar erdvės taškus ir jų vaizdus jungiančios tiesės kertasi 1 taške, vadinamajame ~os centre.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,061
Konvergencija - peržiūrėta 5,190
Transcendencija - peržiūrėta 4,984
Kulminacija - peržiūrėta 4,365
Christianizacija - peržiūrėta 4,355
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,208
Pediatras - peržiūrėta 3,670
Postilė - peržiūrėta 3,109
Tambūras - peržiūrėta 3,060
Charakteristika - peržiūrėta 2,021
Refleksija - peržiūrėta 1,975
Ftiziatras - peržiūrėta 1,839
Adapteris - peržiūrėta 1,736
Koliažas - peržiūrėta 1,617
Libido - peržiūrėta 1,517

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z