|
-> rulètė [pranc. roulette < rouler – vynioti, sukti]: 1. ilga plieninė arba audeklinė juosta su centimetrinėmis padalomis atstumams matuoti; tieslė; 2. azartinis lošimas iš pinigų: spėjama, kurioje vietoje sustos rutuliukas, mestas ant besisukančio rato; 3. mat. kreivė, kurią brėžia kreivės, be slydimo riedančios kt. kreive, taškas.
ròtorius [lot. roto – suku(osi)]: 1. sukamoji variklio arba darbo mašinos dalis, turinti detalių, kurios gauna energiją iš darbo kūno, pvz., turbinos Δ, arba atiduoda energiją darbo kūnui, pvz., siurblio Δ; 2. el. mašinos sukamoji dalis; 3. mat. vektorius, apibūdinantis sukamąjį judesį konkrečiame vektorinio lauko taške; vektorinio lauko sūkurys; 4. sraigtasparnio arba malūnsparnio nešantysis sraigtas.
rezultántas [lot. resultans (kilm. resultantis) — atsispindintis], mat. determinantas, tam tikru būdu susijęs su daugianariu.
rezolveñtė [lot. resolvens (kilm. resolventis) — išsprendžiantis], mat. algebrinė lygtis, funkcija, transformacija, padedanti išreikšti turimos algebrinės ir integralinės lygties sprendinius arba operatoriaus tikrines reikšmes.
-> rèperis [pranc. repère – ženklas, žymė]: 1. geod. ženklas, žymintis taško aukštį nuo lygio paviršiaus; 2. kar. taškas (vietovėje arba ore), į kurį įšaudomi pabūklai, kad būtų galima staiga ir tiksliai paleisti ugnį į taikinį; 3. mat. n-matės euklidinės erdvės sutvarkyta n tiesiškai nepriklausomų vektorių, atidėtų nuo vieno taško, sistema.
rekureñtin‖is [lot. recurrens (kilm. recurrentis) — grįžtantis], mat. grįžtamasis, pvz., ~ė seka (seka, kurios kiekvienas narys, pradedant nuo tam tikro, reiškiami prieš jį einančiais nariais).
regrèsija [lot. regresio — judėjimas atgal]: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio vidurkio priklausomybės nuo kt. dydžio (kelių dydžių) išraiška; 2. posakis, kurio antroje pusėje tais pačiais (ar panašiais) žodžiais reiškiama priešinga mintis, negu pirmoje, pvz., „valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume“; 3. lingv. tarimo ypatybė — grįžimas prie anksčiau buvusio tarimo, pvz., pranc. žodyje „ours“ kartais girdimas; 4. geol. ilgalaikis jūros vandens atsitraukimas nuo krantų; jūros Δ; 5. nematomojo (latentinio) atvaizdo savaiminis išnykimas, ilgai laikant eksponuotą, bet neryškintą fot. medžiagą.
refleks‖iškùmas, ~yvùmas, mat. binario sąryšio savybė, nusakanti jo galiojimą sutampantiems aibės elementams (pvz., lygybės Δ).
redùktas [lot. reductus — perduotas], mat. grandininės trupmenos dalis, išreikšta nesuprastinama trupmena.
-> radikãlas1 [lot. radicalis — šakninis]: 1. mat. ženklas √ šaknies traukimo veiksmui žymėti; 2. chem. grupė, kuri reakcijoje nekisdama pereina iš vieno junginio į kitą, pvz., metilas CH3.
|
|
Naujausi komentarai