|
-> zòndas [pranc. sonde], prietaisas, aparatas pasiekti toliau, giliau esančią tyrimo, veiksmo vietą, tiriamąjį, veikiamąjį objektą: 1. med. instrumentas, vart. organų kanalams praplėsti, tiriamam skysčiui iš jų ištraukti; 2. įtaisas fiz. dydžių vertėms kurioje nors vietoje matuoti, pvz., akustinis Δ (įtaisas, susidedantis iš bangolaidžio ir garso imtuvo, garso slėgiui matuoti kuriame nors garso lauko taške); 3. meteor. guminė pūslė, pripildyta lengvų dujų, iškelianti aukštyn atmosferos tyrimo aparatą; 4. prietaisas giliesiems uolienų sluoksniams tirti ir pavyzdžiams imti.
verbigerãcija [lot. verbum — žodis + gero — kuriu], med. nepaliaujamas tų pačių beprasmiškų žodžių ar sakinių kartojimas.
vegetãcija [lot. vegetatio — atgijimas, išaugimas]: 1. augalo augimas, aktyvios gyvybinės veiklos reiškimasis; 2. augalo augimo laikas nuo sėklų pasėjimo (gumbų, svogūnų pasodinimo) iki augalo (arba jo organų) tinkamumo vartoti; 3. med. audinių išvešėjimas.
vakuumekstrãkcija [↗ vakuumas + ↗ ekstrakcija], med. vaisiaus išėmimo spec. aparatu — vakuumekstraktoriumi — operacija.
-> vakcinà [lot. vaccinus < vacca — karvė], med. preparatas, gaunamas iš numarintų arba gyvų, bet nusilpnintų mikrobų — infekcinių ligų sukėlėjų arba jų gyvybinės veiklos produktų; naud. žmogaus ir gyvūnų imunizacijai profilaktiniais (vakcinacija) arba gydymo (vakcinoterapija) tikslais; skiepas.
turnikètas [pranc. tourniquet]: 1. med. instrumentas kraujagyslėms suspausti, stabdant kraujavimą; 2. sukamos kryžmės pavidalo įėjimo įtaisas lankytojams po 1 praleisti, pvz., į įmonę, stadioną, stotį.
tuberkuliãcija [↗ tuberkulas], med. gumburėlių susidarymas.
tubèrkulas [lot. tuberculum], med.: 1. gumburėlis, pvz., šonkaulio Δ; 2. audinių mazgelis, kurį sukelia tuberkuliozės bakterijos.
trichòzė [gr. thrix (kilm. trichos) — plaukas], med.: 1. plaukų liga; 2. plaukų augimas neįprastose vietose.
-> trepanãcija [pranc. trépanation < ↗ trepanas], med. kaukolės arba kaulo ertmės atvėrimo operacija.
|
|
Naujausi komentarai