Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Obturatorius

obturãtorius [lot. obturatio — užkimšimas], med. kaučiuko, metalo ar kt. medžiagos plokštelė burnos ertmės, pvz., gomurio, defektams uždengti.

Obliteracija

obliterãcija [lot. obli(t)teratio — ištrynimas, sunaikinimas]: 1. augalo kai kurių ląstelių susiplojimas arba išnykimas, tarpuląsčių užsikimšimas; 2. med. kurio nors organo, pvz., pleuros, ertmės arba spindžio užsikimšimas, užaugimas.

Observacija

observãcija [lot. observatio — stebėjimas]: 1. med. žmonių, kurie gali būti įtariami sergą pavojinga užkrečiamąja liga (cholera, maru) izoliavimas ir stebėjimas; 2. plaukiančio laivo geogr. koordinačių nustatymas pagal pakrantės objektus arba dangaus šviesulius.

Nutacija

nutãcija [lot. nutatio — lingavimas, svyravimas]: 1. laisvai sukančiosi kūno ašies virpėjimas, svyravimas; 2. astr. maži periodiniai Žemės sukimosi ašies (ir dangaus ašies) virpesiai, svyravimai; 3. augalų augančių organų viršūnių sukimasis dėl nevienodo augimo greičio; 4. med. nevalingas galvos lingavimas.

Niša

nišà [pranc. niche]: 1. išorinės arba vidinės statinio sienos įduba (dažnai dekoratyvinė); 2. įdubimas, pvz., tranšėjos šoninė iškasa, fortifikacinio statinio šoninė patalpa nedidelei šaudmenų atsargai laikyti; 3. med. skrandžio arba žarnų gleivinės, kartais ir gilesnių sluoksnių, defektas, kuris, tiriant rentgenu, prisipildo kontrastinės masės.

Niktofobija

niktofòbija [nyx (kilm. nyktos) + ↗ …fobija], med. liguista nakties (tamsos) baimė.

Nekrofobija

nekrofòbija [nekros + ↗ …fobija], med.: 1. liguista lavonų baimė; 2. liguista mirties baimė, kitaip ↗ tanatofobija.

Nefropatija

nefropãtija [↗ nefro… + gr. pathos — liga], med. inkstų liga.

Narcisizmas

narcisizmas, med. lytinis iškrypimas, kuriam būdinga savęs įsimylėjimas; pavadintas pagal sen. graikų mitologijos personažo Narcizo vardą.

Mutacija

mutãcija [lot. mutatio — pa(si)keitimas, permaina]: 1. staigus paveldimas organizmo genetinės medžiagos pakitimas, lemiantis naujų organizmo požymių atsiradimą; 2. med. balso pakitimas lytinio brendimo metu.