komà2 [gr. kōma — miegas, įmygis], med. sunki būklė: ligonis netenka sąmonės, jam išnyksta refleksai, sutrinka kitos gyvybinės funkcijos.
|
||||
komà2 [gr. kōma — miegas, įmygis], med. sunki būklė: ligonis netenka sąmonės, jam išnyksta refleksai, sutrinka kitos gyvybinės funkcijos. kolãpsas [lot. collapsus — nusilpęs, subliūškęs]: 1. med. ūminis kraujagyslių funkcijos nepakankamumas; 2. med. organo subliūškimas, pvz., plaučių Δ; 3. astr. labai staigus žvaigždės traukimasis. kòcheris, med. dantytas instrumentas kraujagyslei užspausti; pavadintas jį sukūrusio šveicarų chirurgo E. Kocherio (Kocher; 1841—1917) pavarde. koarktãcija [lot. coarctatio — suspaudimas, susiaurinimas], med. susiaurėjimas, pvz., aortos Δ. keratòzė [gr. keros (kilm. keratos) — ragas], med.: 1. audinio ragėjimas; 2. odos liga, kuriai būdingas epidermio raginio sluoksnio storėjimas. kazuistika [pranc. casuistique < lot. casus — atvejis, atsitikimas]: 1. teismo bylų tam tikrų pavyzdžių nagrinėjimas teisės normų taikymo požiūriu; 2. scholastinėje teologijoje ir vidurinių amžių teisės moksle — bendrų dogminių teiginių taikymas spec. atvejams (kazusams); 3. klaidingų arba abejotinų teiginių miklus įrodinėjimas, gudravimas ginče, teisinės suktybės; 4. med. keleto ligonių, sergančių reta, neįprasta liga, ligos simptomų stebėjimas. káuteris [gr. kautēr — įkaitinta geležis], med. prideginimo prietaisas. kauterizãcija, med. audinių prideginimas. karantinas [it. quarantina — (apie) keturiasdešimt], med.: 1. sanitarijos priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai; 2. sanitarijos punktas patikrinti asmenims, atvykstantiems iš epidemijos apimtų vietų. kaniùlė [pranc. canule], med. tuščiaviduris vamzdelis įv. medžiagoms į organizmo ertmes ir gyslas suleisti arba kraujui ir sekretui iš jų ištraukti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai