Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Implantacija

implantãcija [lot. im… (in…) — į…+ plantatio — sodinimas]: 1. med. svetimų organizmui medžiagų įsodinimas į audinius operacija; 2. med. bendras daugelio plastinių operacijų pavadinimas; 3. med. įsiskverbimas, pvz., žmogaus ir žinduolių gyvūnų gemalo įsiskverbimas į gimdos gleivinę; 4. fiz. įterpimas, pvz., jonų ar kt. dalelių, į kietą medžiagą, apšaudant ją tomis dalelėmis.

Imbibicija

imbibicija [lot. imbibo — sugeriu], med. medžiagų, ištirpusių vandenyje, įsiskverbimas į organizmo audinius; skysčių sugėrimas.

Hirudinas

hirudinas [lot. hirudo (kilm. hirudinis) — dėlė], kraujo krešėjimą stabdanti medžiaga (polipeptidas), kurią išskiria med. dėlės Hirudo medicinalis seilių liaukos.

Hipotrepsija

hipotrèpsija [↗ hipo… + threpsis — mityba], med. mitybos sutrikimas.

Hipotrofija

hipotròfija [↗ hipo… gr. trophē — maistas, mityba], med.: 1. ląstelių ir audinių degeneracija dėl nepakankamos mitybos; 2. sunkus kūdikio mitybos sutrikimas.

Hipotermija

hipotèrmija [↗ hipo… + gr. thermē — šiluma], med.: 1. organizmo būklė, kuriai būdinga sumažėjusi kūno temperatūra; 2. kūno atšaldymas.

Hipomanija

hipomãnija [↗ hipo… + ↗ manija], med. lengva manijos forma.

Hipomnezija

hipomnèzija [↗ hipo… + gr. mnēmē — atmintis], med. susilpnėjusi atmintis.

Hipostazė

hipostãzė [gr. hypostasis — pagrindas; egzistavimas]: 1. dievo atributas, abstrakčių dievo bruožų personifikacija, pvz., katalikų teologijoje Δ — trejybė (dievas tėvas, dievas sūnus ir dievas šventoji dvasia); 2. filos. pažinimo procese — abstrakcijų (savybių, santykių) pavertimas savarankiškomis realybėmis; būdinga idealizmui; 3. biol. nealelinių genų sąveika: kurį nors alelių poros geną (hipostazinį) slopina kitas nealelinis genas (epistazinis); 4. med. kraujo sąstovis apatinėse kūno dalyse arba kai kuriuose organuose.

Hipokinezė

hipokinèzė [↗ hipo… + gr. kinēsis — judėjimas], med. sumažėjęs judėjimas.