|
-> implantãcija [lot. im… (in…) — į…+ plantatio — sodinimas]: 1. med. svetimų organizmui medžiagų įsodinimas į audinius operacija; 2. med. bendras daugelio plastinių operacijų pavadinimas; 3. med. įsiskverbimas, pvz., žmogaus ir žinduolių gyvūnų gemalo įsiskverbimas į gimdos gleivinę; 4. fiz. įterpimas, pvz., jonų ar kt. dalelių, į kietą medžiagą, apšaudant ją tomis dalelėmis.
imbibicija [lot. imbibo — sugeriu], med. medžiagų, ištirpusių vandenyje, įsiskverbimas į organizmo audinius; skysčių sugėrimas.
hirudinas [lot. hirudo (kilm. hirudinis) — dėlė], kraujo krešėjimą stabdanti medžiaga (polipeptidas), kurią išskiria med. dėlės Hirudo medicinalis seilių liaukos.
hipotrèpsija [↗ hipo… + threpsis — mityba], med. mitybos sutrikimas.
-> hipotròfija [↗ hipo… gr. trophē — maistas, mityba], med.: 1. ląstelių ir audinių degeneracija dėl nepakankamos mitybos; 2. sunkus kūdikio mitybos sutrikimas.
hipotèrmija [↗ hipo… + gr. thermē — šiluma], med.: 1. organizmo būklė, kuriai būdinga sumažėjusi kūno temperatūra; 2. kūno atšaldymas.
hipomãnija [↗ hipo… + ↗ manija], med. lengva manijos forma.
hipomnèzija [↗ hipo… + gr. mnēmē — atmintis], med. susilpnėjusi atmintis.
hipostãzė [gr. hypostasis — pagrindas; egzistavimas]: 1. dievo atributas, abstrakčių dievo bruožų personifikacija, pvz., katalikų teologijoje Δ — trejybė (dievas tėvas, dievas sūnus ir dievas šventoji dvasia); 2. filos. pažinimo procese — abstrakcijų (savybių, santykių) pavertimas savarankiškomis realybėmis; būdinga idealizmui; 3. biol. nealelinių genų sąveika: kurį nors alelių poros geną (hipostazinį) slopina kitas nealelinis genas (epistazinis); 4. med. kraujo sąstovis apatinėse kūno dalyse arba kai kuriuose organuose.
-> hipokinèzė [↗ hipo… + gr. kinēsis — judėjimas], med. sumažėjęs judėjimas.
|
|
Naujausi komentarai