Medicininiai Terminai | Terminai.lt

Felčeris

fečeris [vok. Feldscher], med. darbuotojas, turintis vidurinį med. išsilavinimą; gydytojo padėjėjas.

falánga [gr. phalanx (kilm. phalangos)]: 1. sen. graikų ir makedonų sunkiai ginkluotų pėstininkų kautynių rikiuotė, sudaryta iš suglaustų eilių; 2. med. pirštakaulis; 3. voragyvis, paprastoji solpūga Galeodes araneoides; 4. Ispanijos fašistų partija, veikusi 1933—77; 5. darbo bendruomenės, kolektyvinio ūkio pavadinimas, vartotas pranc. socialisto utopisto S. Furjė (1772—1837) veikaluose; 6*. eilė, greta.

Etapas

etãpas [pranc. étape]: 1. punktas, kuriame žygiuojanti kariuomenė arba pavieniai kariai gali gauti maistą, nakvynę, med. pagalbą; 2. nužygiuoto arba nuvažiuoto kelio dalis; atstumas tarp 2 sustojimų; 3. ikirevoliucinėje Rusijoje — ginkluotos apsaugos varoma kalinių ar tremtinių grupė (partija); jos žygiavimo būdas ir nakvynės vieta; 4. sprt. varžybose — nuotolio, ypač ↗ estafetės (2), atkarpa, dalis; 5. reiškinio raidos tarpsnis, stadija.

Estetoterapija

estetoterãpija [↗ estet(ik)oterapija], med. skyrius, tiriantis estetinį poveikį žmogaus sveikatai; estetinių veiksnių panaudojimas profilaktikai ir gydymui.

Erupcija

erùpcija [lot. eruptio — išsiveržimas], išsiveržimas: 1. geol. lavos, pelenų, ugnies išsiveržimas iš vulkano kraterio; 2. astr. Saulės chromosferos žybsnis, matomas fotosferos fone kaip šviesus taškas; 3. med. išbėrimas.

Eritema

eritemà [gr. erythēma — raudonumas], med. raudonė — odos paraudimas dėl uždegimo, paviršinių odos kraujagyslių išsiplėtimo.

Eretizmas

eretizmas [gr. erethisma < erethizō — erzinu], med. padidėjęs dirglumas.

Enantema

enantemà [gr. enanthema], med. gleivinės išbėrimas.

Emigracija

emigrãcija [lot. emigratio — išsikėlimas]: 1. žmonių persikėlimas iš tėvynės į kt. šalis; 2. kurioje nors šalyje gyvenančių emigrantų visuma, išeivija; 3. gyvūnų persikėlimas už jų arealo ribų; 4. med. leukocitų ir kitų kraujo forminių elementų skverbimasis iš kraujo pro kraujagyslių sieneles, slinkimas į uždegimo židinį.

Emfizema

emfizemà [gr. emphysēma — išsipūtimas], med. oro susikaupimas organe arba tame audinyje, kuriame jo ppr. nebūna.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,027
Konvergencija - peržiūrėta 5,185
Transcendencija - peržiūrėta 4,969
Kulminacija - peržiūrėta 4,359
Christianizacija - peržiūrėta 4,352
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,203
Pediatras - peržiūrėta 3,666
Postilė - peržiūrėta 3,106
Tambūras - peržiūrėta 3,051
Charakteristika - peržiūrėta 2,016
Refleksija - peržiūrėta 1,972
Ftiziatras - peržiūrėta 1,835
Adapteris - peržiūrėta 1,731
Koliažas - peržiūrėta 1,613
Libido - peržiūrėta 1,513

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z