Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Dikrotija

dikròtija [↗ di… + gr. krotos — bildesys], med. dvibangystė, dvibangis pulsas (vieną širdies sistolę atitinka du pulso tvinksniai).

Dierezė

dierèzė [gr. diairesis — plyšimas, padalijimas]: 1. lingv. kai kurių kalbų rašto grafinis ženklas (2 taškai) virš vieno iš 2 gretimų balsių, rodantis, kad tie balsiai priklauso atskiriems skiemenims, pvz., pranc. Noёl; 2. lingv. žodžio garso arba skiemens praleidimas šnek. kalboje dėl patogesnio tarimo; 3. med. audinių vientisumo pažeidimas sužeidimo arba operacijos metu.

Diagnostika

diagnòstika [gr. diagnōstikos — sugebantis pažinti], reiškinio, proceso, būsenos išaiškinimas, atpažinimas ir apibūdinimas: 1. ligų nustatymo mokslas; 2. med. diagnozės nustatymas; 3. techn. mašinų ar jų sistemų gedimų išankstinis išaiškinimas.

Diafanoskopas

diafanoskòpas [diaphaneia + ↗ …skopas]: 1. med. prietaisas kūno ertmėms peršviesti; 2. grūdų ir sėklų kokybei nustatyti.

Desmitas

desmitas [gr. desmos — raištis], med. raiščio uždegimas.

Desmotomija

desmotòmija [desmos + ↗…tomija], med. raiščio perpjovimas.

Desikacija

desikãcija [lot. desicco — išdžiovinu]: 1. med. sausinimas, džiovinimas; 2. med. išdžiūvimas; 3. augalų antžeminės dalies džiovinimas prieš pjūtį chem. medžiagomis, kad būtų lengviau nuimti derlių mašinomis.

Desikantai

desikántai [lot. desiccans (kilm. desiccantis) — išdžiovinantis]: 1. chemikalai, pagreitinantys antžeminės augalų dalies džiūvimą; 2. med. džiovinantys vaistai.

Dermatomas

dermatòmas [↗ derma + gr. tomē—pjūvis]: 1. odos jungiamojo audinio (dermos) užuomazga; 2. med. instrumentas odos atraižoms nuo kūno paviršiaus nupjauti.

Depresija

deprèsija1 [lot. depressio—prislėgtumas, slopinimas]: 1. med. prislėgtos psichikos būsena, kuriai būdinga prasta nuotaika, mąstymo ir judesių slopinimas; 2. fiziol. tam tikros smegenų elektrinio aktyvumo rūšies, pvz., α ritmo, nuslopinimas; nustatoma elektroencefalografu; 3. ek. kapitalistinio ciklo fazė, einanti po perprodukcijos krizės; gamybos smukimas.