Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Rentgenografija

rentgenogrãfija [↗ rentgenas + ↗ …grafija]: 1. būdas medžiagai tirti, naudojant medžiagoje absorbuotų, difraguotų ar nuo jos atspindėtų rentgeno spindulių rentgenogramas; 2. med. tiriamo objekto fotografavimas rentgeno spinduliais, pvz., angiografija, urografija, tomografija, stereorentgenografija.

Rentgenoskopija

rentgenoskòpija [↗ rentgenas + ↗ …skopija], med. žmogaus kūno arba jo dalies peršvietimas rentgeno spinduliais ir jų šešėlinio atvaizdo stebėjimas.

Rekreacija

rekreãcija [lot. recreatio — atstatymas], med. jėgų, sveikatos atgavimas.

Rekonvalescencija

rekonvalesceñcija [↗ re… + lot. convalescentia — pasveikimas], med. sveikimo periodas.

Rekonvalescentas

rekonvalesceñtas [↗ rekonvalescencija], med. sveikstantysis.

Regionalinis

regionãlin‖is: 1. ↗ regioninis; 2. med. sritinis, vietinis, pvz., ~ anestezija.

Regionarinis

regionãrin‖is [< lot. regio – sritis], med. ↗ regionalinis (2).

Reduplikacija

reduplikãcija [lot. reduplicatio — sudvigubinimas]: 1. lingv. žodžio arba jo dalies pakartojimas, sudvejinimas, pvz., „kartkartėmis”, „kukū”; 2. med. atminties sutrikimas, kuris reiškiasi pergyventų įvykių dvejinimu; 3. ↗ replikacija.

Redukcija

redùkcija [lot. reductio — grąžinimas], sumažėjimas, sumažinimas, susilpnėjimas, susilpninimas, supaprastinimas, susigrąžinimas, sunykimas, pertvarkymas, apribojimas, pašalinimas: 1. kai kurių Europos monarchų žemių, kurias jie buvo atidavę stambiesiems feodalams, susigrąžinimas XVI— XVII a.; 2. chem. reakcija, per kurią medžiaga prisijungia elektronus; 3. deguonies atėmimas iš chem. junginių; 4. sudėtingo gamybinio proceso supaprastinimas; 5. kurso arba kainų kritimas biržoje; 6. dujų arba skysčio slėgio mažinimas tam tikru įtaisu (reduktoriumi); 7. chromosomų skaičiaus sumažėjimas per pusę; įvyksta ląstelės mejozinio dalijimosi metu; 8. biol. organų arba jų dalių visiškas arba dalinis sunykimas dėl funkcijos praradimo; 9. med. kūno dalies atitaisymas, kitaip ↗ repozicija; 10. lingv. garsų nykimas arba jų kiekybinis ar kokybinis susilpnėjimas, pvz., žemaičių „suk” vietoj lit. kalbos „suka”; 11. muz. kūrinio partitūros pertvarkymas mažesniam balsų arba instrumentų skaičiui.

Punkcija

pùnkcija [lot. punctio — įdūrimas], med. kūno ertmės sienos, sąnario, gyslos, organo ar audinio pradūrimas gydymo tikslu arba ligai diagnozuoti.