kačià [it. caccia — medžioklė], XVI a. it. dainos rūšis; turi 2 ar 3 balsų kanono formą, apdainuoja medžioklės, buities scenas.
|
||||
kačià [it. caccia — medžioklė], XVI a. it. dainos rūšis; turi 2 ar 3 balsų kanono formą, apdainuoja medžioklės, buities scenas. jėgeris [vok. Jäger — medžiotojas]: 1. kai kurių XVII—XIX a. Europos kariuomenių lengvųjų pėstininkų kareivis; 2. medžioklės ūkio pareigūnas; 3. medžiotojas specialistas, padedantis medžiotojams mėgėjams. Dianà, romėnų mėnulio ir medžioklės deivė, tapati sen. graikų Artemidei. bumerángas [angl. boomerang < austral], sviedžiamasis medžioklės, kovos ir žaidimo ginklas, daromas iš lenkto medžio; Australijoje vart. grįžtamasis Δ. brakonieriáuti [pranc. braconner], gaudyti arba medžioti (laukinius žvėris, žuvis) ne pagal medžioklės, žvejybos taisykles ar kitus gyvūniją saugančius įstatymus. Artemidė (gr. Artemis, kilm. Artemidos), sen. graikų miškų deivė, gyvulių ir medžioklės, vėliau nekaltybės ir gimdyvių globėja; kartais tapatinama su mėnulio deive Selene. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai