oleo… [lot. oleum — aliejus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su augaliniais aliejais arba miner. alyvomis.
|
||||
oleo… [lot. oleum — aliejus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su augaliniais aliejais arba miner. alyvomis. mineralizãcija [↗ mineralas]: 1. geol. mineralų susidarymas; miner. medžiagų telkimasis; 2. org. medžiagų virtimas neorganiniais junginiais; 3. miner. druskų įsiterpimas į augalo ląstelių sieneles, pvz., silicio oksido — į asiūklio, viksvų stiebų ląsteles, kalcio karbonato — į kai kurių dumblių ląsteles. metamorfizmas [gr. metamorphumai — pasikeičiu, pavirstu], uolienų struktūros, tekstūros, chem. ir miner. sudėties kitimas dėl aukštos temperatūros, slėgio, chemiškai aktyvių tirpalų ir fluidų poveikio. lizimètras [↗ liz… + ↗ …metras], įrenginys vandens, prasisunkiančio pro dirvožemį, kiekiui matuoti ir vandens režimui dirvožemyje, miner. ir org. medžiagų išplovimui iš jo tirti. kuròrtas [vok. Kurort < Kur — gydymas + Ort — vieta], vieta, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (palankus klimatas, miner. vandens versmių, gydomojo purvo), spec. įstaigų bei įrengimų ligoniams gydyti. kurortològija [↗ kurortas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis gamtinius gydomuosius veiksnius (klimatą, miner. vandenis, gydomąjį purvą), jų poveikį sveikam ir sergančiam organizmui, naudojimą profilaktiškai, gydymui ir reabilitacijai. kultivãtorius [pranc. cultivateur < lot. cultivo — dirbu (žemę)], padargas žemei purenti, piktžolėms naikinti, miner. trąšoms įterpti. kortikosteròidai [lot. cortex — žievė + ↗ steroidai], antinksčių žievės steroidiniai hormonai; reguliuoja vandens, miner. medžiagų, angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitą. konkrècijos [lot. concretio — suaugimas, sutirštėjimas], geol. susikristalizavusios vietinės kilmės vienarūšių ar įv. miner. komponentų sankaupos uolienose arba dab. nuosėdose; susidaro, susitelkus išsisklaidžiusiems chem. komponentams aplink vieną ar kelis centrus. klinkeris [angl. clinker]: 1. portlandcemenčio pusgaminis — iki sukepimo arba išsilydymo 1450—1500 °C temperatūroje išdegtas miner. žaliavų mišinys (ppr. apie 75% klinčių ir apie 25% molio); 2. labai stiprus, atsparus šalčiui, rūgštims sukepusios keramikos gaminys (plyta); vart. gatvėms, grindims, pastatų apdailai, rezervuarų išklojai; 3. treniruočių valtis su dengtu priekiu ir vairagaliu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai