kerãmika [gr. keramikē (technē) — puodininkystė, puodų gaminimo menas], dailės šaka; degti dirbiniai iš molio arba kt. miner. medžiagų.
|
||||
kerãmika [gr. keramikē (technē) — puodininkystė, puodų gaminimo menas], dailės šaka; degti dirbiniai iš molio arba kt. miner. medžiagų. izòlas, hidroizoliacinė medžiaga, gaminama iš naftos bitumo, senos gumos, miner. užpildų, plastifikatorių ir antiseptikų; vart. stogų dangai, baseinų, rūsių, požeminių statinių hidroizoliacijai. iliùvis [lot. illuvies — purvas, nešvarumai], miner. ir org. medžiagos, vandens išplautos iš dirvožemio viršutinės dalies ir nusėdusios jo gilesnėje dalyje. hidròidai2 [↗ hidro… + gr. eidos — pavidalas], augalo vandens indai — medienos elementai, kuriais teka vanduo su ištirpusiomis miner. medžiagomis. fiziològinis, susijęs su fiziologija; Δ tirpalas — miner. druskų vandeninis tirpalas, kurio sudėtis ir osmosinis slėgis panašūs kaip kraujo plazmos; vart. tyrimams, medicinoje. drūz‖à [ček. druza < vok. Druse — šepetys]: 1. miner. mineralų kristalų agregatas uolienų tuštumose, vienu galu suaugęs su bendru pagrindu; ~as sudaro kvarcas, kalcitas, ametistas, epidotas, antimonitas, gipsas; 2. lot. kristalų (dažn. kalcio oksalato) grupė augalo ląstelės vakuolėje; 3. med. parazitinių grybų sankaupa audiniuose, pvz., laibagrybių Δ, sergant aktinomikoze. chemosiñtezė [↗ chemo…+ ↗ sintezė], org. medžiagų sintezė iš anglies dioksido, vandens ir kt. miner. medžiagų; ją daro autotrofinės bespalvės bakterijos, panaudodamos pačių sukeltų oksidacinių procesų chem. energiją. biuvètė [pranc. buvette], statinys ant miner. šaltinio, iš kurio imamas trykštantis miner. vanduo. balneoterãpija [balneum + ↗ terapija], gydymas miner. vandeniu. balneològija [lot. balneum — vonia; maudyklė + ↗ …logija], mokslas apie miner. vandens panaudojimą ligų profilaktikai ir gydymui. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai