progrèsija [lot. progressio — augimas, pažanga]: 1. mat. dėsningai kintančių skaičių seka, pvz., aritmetinė Δ; 2. muz. ↗ sekvencija.
|
||||
progrèsija [lot. progressio — augimas, pažanga]: 1. mat. dėsningai kintančių skaičių seka, pvz., aritmetinė Δ; 2. muz. ↗ sekvencija. primà [lot. pirmoji]: 1. pirmasis diatoninės gamos laipsnis; 2. muz. intervalas, susidarantis tarp dviejų to paties dermės laipsnio garsų; būna grynoji (0 tonų apimties), padidintoji ( tono), dvigubai padidinta (1 tono); 3. pagrindinis dermės arba akordo garsas. presto [it. greitai]: 1. muz. tempas, šiek tiek greitesnis už allegro; būdinga sonatinio ciklo formos kūrinių finalams, operų uvertiūroms; 2. greito muz. tempo kūrinys. preparãcija [lot. praeparatio — paruošimas], muz. instrumentų pertvarkymas kitokiam grojimo būdui negu įprasta, pvz., po fortepijono stygomis pakišamas popieriaus gniutulėlis; netradicinis muz. garso išgavimo būdas. preliùdas [lot. praeludium < prae — prieš, pirma + ladus — žaidimas]: 1. instrumentinė vokalinio arba vokalinio instrumentinio muz. kūrinio įžanga, dažnai improvizacinio pobūdžio; 2. nedidelė instrumentinė muz. pjesė; dažnai jungiama su fuga. pregando [it.], muz. prašant, maldaujant. preciso [sk. prečizo; it.], muz. aiškiai, tiksliai, apibrėžtai. pozicija [lot. positio], padėtis, išsidėstymas: 1. kariuomenės užimtas arba parengtas užimti vietos ruožas arba plotas; 2. fechtavime ginkluotos rankos ir ginklo padėtis; 3. figūrų (šachmatų, šaškių) išsidėstymas lentoje; 4. klasikinių šokių rankų ir kojų padėtis; 5. muz. atlikėjo instrumentininko rankų pirštų padėtis skambinant, griežiant; 6. lingv. kalbos elemento (fonemos, morfemos) vieta šnekos atkarpoje arba jos dalyje; 7*. požiūris, nusistatymas kuriuo nors klausimu, lemiantis veiksmų, elgesio pobūdį. postliùdas [lot. postludum < post — po + ludus — žaidimas]: 1. vokalinio muz. kūrinio instrumentinė pabaiga; 2. baigiamoji ciklinio muz. kūrinio dalis. portamento [it. perkėlimas], dainingas melodijos atlikimas: nenutrūkstamas perėjimas nuo vieno muz. garso prie kito; būdinga dainavimui ir grojimui styginiais instrumentais. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai