|
-> pistònas [pranc. piston — stūmoklis, vožtuvėlis]: 1. pučiamojo muz. instrumento stūmoklis, uždarantis vamzdžio kanalą ir jungiantis kroną; 2.↗ kornetas1; 3. ntk. kapsulė — indelis su trupučiu jautrios sprogstamosios medžiagos parako užtaisui padegti; 4. kniedė — trumpas vamzdelis su praskėstais galais; vart. plokščioms detalėms sujungti, t. p. skylutėms kartone, odoje apkraštuoti.
pikola [it. piccolo — mažytis], pučiamasis muz. instrumentas; fleitos atmaina.
pietoso [sk. pjetoso; it. užjaučiant], muz. liūdnai, pagarbiai, reiškiant užuojautą.
pieno [it. pilnas], muz. visais balsais, pvz., organo pieno (visais vargonų balsais), coro pieno (visais choro balsais).
-> piangendo [sk. pjandžendo; it.], muz. graudžiai, verksmingai.
pianinas [it. pianino — tylutėliai], klavišinis muz. instrumentas; fortepijono atmaina; rezonansinė lenta ir stygos įtaisyta vertikaliai; diapazonas 7 oktavos.
pianissimo [it. ], muz. labai tyliai.
piano [it.], muz. tyliai.
periòdas [gr. periodos — apėjimas, judėjimas ratu], laikotarpis, pasikartojantis procesas ir jo trukmė; raidos tarpsnis, turintis būdingų bruožų, skiriančių jį nuo kitų tarpsnių; pasikartojančių objektų grupė: 1. astr. laiko tarpas, per kurį pasikartoja periodinio proceso, pvz., planetos arba palydovo sukimosi apie ašį, visos fazės; 2. geol. Žemės ir org. pasaulio vystymosi etapas; geochronologinės skalės vienetas; 3. kurio nors pasikartojančio vyksmo trukmė, pvz., virpesių periodas — laiko tarpas tarp dviejų viena po kitos einančių sistemos būsenų, kai pasikartoja visos kintančio dydžio reikšmės; 4. lingv. sudėtingas išbaigto turinio ir formos sakinys, prasminiu ir ritminiu intonaciniu atžvilgiu sudėtas iš dviejų priešpriešą sudarančių dalių — kylančios ir krintančios; 5. mažiausia muz. forma; apima 2, kai kada 3 ar daugiau muz. sakinių; būna savarankiškas arba stambesnės muz. formos dalis; 6. mat. periodinės trupmenos Δ — pasikartojanti skaitmenų grupė; periodinės funkcijos Δ — skaičius, kurio kartotiniais keičiant argumento reikšmę, funkcijos reikšmės nekinta.
-> pergameñt‖as [vok. Pergament; pagal M. Azijos miesto Pergamo (gr. Pergamos) pavadinimą]: 1. tam tikru būdu apdorota žalia oda; vart. audimo staklių detalėms, pavarų diržams, muz. instrumentams (būgnams); iki popieriaus paplitimo (XIII a.) ant ~o buvo rašoma; 2. pergamente parašytas dokumentas, tekstas.
|
|
Naujausi komentarai