|
-> òdė [gr. ōdē — giesmė]: 1. lyrikos žanras — iškilmingas, patetiškas eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinamas žymus asmuo, svarbus ist. įvykis, didi filosofinė etinė ar politinė idėja; 2. muz. žanras — iškilmingas (dažnai himno pobūdžio) laisvos muz. formos vokalinis, instrumentinis ar vokalinis instrumentinis kūrinys; kai kada kuriama svarbaus įvykio, žymaus asmens garbei.
obòjus [pranc. hautbois < haut — aukštas + bois — medis (medžiaga)], medinis pučiamasis muz. instrumentas; tiesus, į galą šiek tiek platėjantis vamzdelis su dvigubu liežuvėliu; diapazonas h — g3.
notogrãfija [lot. nota — ženklas + ↗ …grafija], bibliografijos šaka, apimanti muz. leidinių registravimą, sisteminimą, propagavimą.
notãcija [lot. notatio — pastaba; žymėjimas], sutartinių ženklų sistema kam nors trumpai žymėti, pvz., šachmatų lentos laukelių žymėjimas skaičiais ir raidėmis, grafinių ženklų sistema muz. kūriniams užrašyti (penklinė, natos, metro, takto ženklai, žodinės nuorodos ir t.t.).
-> nonètas [it. nonetto < lot. nonus — devintas]: 1. 9 muz. atlikėjų (dažn. instrumentininkų) ansamblis; 2. muz. kūrinys 9 atlikėjams, kuriamas dažn. styginiam kvartetui arba kvintetui ir mediniams pučiamiesiems instrumentams.
nonà [lot. devinta]: 1. muz. intervalas, apimantis 9 diatoninės gamos laipsnius; žymima skaitmeniu 9; būna mažoji (6 tono apimties) ir didžioji (7 tonų); 2. viršutinis (penktasis) nonakordo garsas; 3. lit. 9 eilučių strofa.
nèumos [gr. neuma — linktelėjimas; ženklas], ankstyvaisiais vid. amžiais vartoti muz. notacijos ženklai: taškai, kableliai, brūkšniai, jų junginiai; jais žymėta vokalinių (daugiausia grigališkojo choralo) muz. kūrinių melodijos apytikrė kryptis.
nãtos [lot. nota — rašytinis ženklas]: 1. ženklai muz. garsų aukščiui ir ritminei vertei žymėti; 2. muz. kūrinių rankraščiai ir spaudiniai.
muzikúoti [↗ muzika], atlikti muz. kūrinius.
-> motỹvas [lot. motivum]: 1. skatinamoji priežastis, veiksnys; 2. įrodymas, argumentas; 3. psichol. vidinis veiksnys, skatinantis kokią nors veiklą; 4. lit. mažiausio turinio vieneto tema arba kūrinio temos schema (ppr. pagrįsta literatūrine, kultūrine tradicija); 5. būdinga muz. kūrinio melodijos atkarpa, muz. temos dalis; 6. mažiausias muz. formos prasminis darinys; turi 1 akcentą.
|
|
Naujausi komentarai