Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Klaviciteriumas

klavicitèriumas [lot. clavicytherium], XVI—XVIII a. muz. instrumentas: klavesinas stačiu korpusu.

Klavikordas

klavikòrdas [lot. clavis — raktas + gr. chordē — styga], klavišinis muz. instrumentas, vienas fortepijono prototipų, pailgos stačiakampės dėžės pavidalo.

Klavyras

klavỹras [vok. Klavier < lot. clavis — raktas]: 1. styginis klavišinis muz. instrumentas (klavikordas, klavesinas, fortepijonas); 2. daugiabalsio instrumentinio ar vokalinio instrumentinio muz. kūrinio transkripcija fortepijonui arba balsui su fortepijonu.

Klavišas

klavišas [lenk. klawisz < lot. clavis — raktas], muz. instrumentų (fortepijono, klavesino, vargonų), aparatų, mechanizmų (rašomosios mašinėlės, telegrafo aparato) svirtelės galas, kurį paspaudus išgaunamas garsas, išspausdinamas ženklas arba paleidžiamas veikti koks nors įtaisas.

Klasteris

klãsteris [angl. cluster — grupelė; kekė]: 1. artimų ar gretimų muz. garsaeilio garsų sąskambis; 2. fiz. kekė, pvz., molekulių Δ (molekulių grupė, nesąveikaujanti su kita gretima tos pačios rūšies molekulių grupe).

Klavesinas

klavesinas [pranc. clavecin], klavišinis muz. instrumentas, vienas fortepijono prototipų.

Klarnetas

klarnètas [it. clarinetto < lot. clarus — aiškus], medinis pučiamasis muz. instrumentas, turintis cilindrinį liemenį su skylutėmis ir vožtuvėliais ir snapo pavidalo pūstuką su liežuvėliu.

Kitara

kitarà [gr. kithara], sen. graikų styginis muz. instrumentas; lyros tipo; iš pradžių turėjo 4, VII a. pr. m. e. — 7, vėliau — 18 stygų; skambinta plektru.

Kazačiokas

kazačiòkas, ukr. liaudies šokis; šokamas ir rusų, baltarusių; muz. metras 2/4, tempas greitas; šoka grupė; sustojusi ratu, žvaigždute, arba pora.

Kastanjetės

kastanjèt‖ės [isp. castañetas < lot. castanea — kaštonas], mušamasis muz. instrumentas; 2 mediniai kriaukleliai, surišti virvele; vart. isp. kolorito muz. kūrinių, šokių ritmui paryškinti; šokėjai ~es prisitvirtina prie rankos nykščio arba smiliaus.