Terminai.lt

kapričo [it. capriccio — laisvai], virtuozinis laisvos formos muz. kūrinys, kuriam dažnai būdinga netikėta nuotaikos kaita, įmantri išraiška.

kapelméisteris [vok. Kapellmeister], XVI—XVIII a. muz. atlikėjų kolektyvo (kapelos) vadovas; dabar dažn. pučiamųjų instrumentų orkestro dirigentas.

kantatà [it. cantata < lot. canto — dainuoju]: 1. vokalinės instrumentinės muzikos žanras; didelės apimties lyrinio, epinio ar draminio (dažn. iškilmingo) pobūdžio muz. kūrinys solistams, chorui ir orkestrui; 2. iškilmingas eilėraštis, šlovinantis reikšmingą įvykį, asmenį; ppr. yra muz. kantatos tekstas.

kancon‖à [it. canzone — daina]: 1. muz. žanras; XIII—XVII a. daugiabalsė it. daina pagal lyrinį eilėraštį; 2. XVI—XVII a. instrumentinis polifoninės struktūros kelių dalių kūrinys, išsirutuliojęs iš vokalinės ~os; 3. lyrinė vokalinė arba instrumentinė posminės struktūros muz. pjesė (nuo XVIII a. pab.); 4. vid. amžių ir renesanso provansalų ir italų keliolikos strofų lyrinis eilėraštis apie meilę, karių nuotykius ir pagal tokio eilėraščio žodžius sukurta daugiabalsė daina.

kadeñcija [it. cadenza < lot. cado — krintu]: 1. muz. kūrinio ar jo dalies baigiamasis melodinis arba harmoninis darinys; 2. virtuozinis neapibrėžtos trukmės instrumentinio koncerto, operos arijos fragmentas, kurį solistas atlieka be pritarimo, kai kada improvizuodamas; 3. žodžio, frazės arba eilutės pabaiga; 4. krintančioji sakinio, poezijos, kūrinio eilutės arba strofos intonacijos dalis; 5. įstatymo numatytas laiko tarpas kokiam nors valst. organui veikti ar pareigūnui pareigas eiti.