jakšaganà, indų liaudies teatro rūšis (muz. vaidinimas); grindžiamas „Ramajanos”, „Mahabharatos” siužetais.
|
||||
jakšaganà, indų liaudies teatro rūšis (muz. vaidinimas); grindžiamas „Ramajanos”, „Mahabharatos” siužetais. izoritmija [↗ izo… + gr. rhythmos — tolydinis pasikartojimas, kaitaliojimasis]: 1. XIV a. muz. kūrinio su pasikartojančia vienoda ritmine formule sandara (XIV a. izoritminiai motetai); 2. vienoda visų balsų ritminė struktūra. introdùkcija [lot. introductio — įvedimas, įvadas]: 1. muz. kūrinio įžanga; Δ būdinga instrumentiniams žanrams (kai kurioms uvertiūroms, ciklinės formos kūrinių pirmosioms dalims); 2. pradinė augalų ir gyvūnų aklimatizacijos fazė: augalų perkėlimas į vietas, kuriose jie anksčiau neaugo; gyvūnų paplitimas už jų natūralaus arealo ribų. intonãcij‖a [lot. intono — garsiai tariu]: 1. lingv. melodinė ir dinaminė frazės (platesne reikšme — kalbos) struktūra; ~os fonetiniai požymiai: frazės dėmenų pagr. tonas, intensyvumas, trukmė, kartais ir balso tembras; žodžių Δ — žodžio tarimo būdas ir tonas, išreiškiantys kalbėtojo jausmą, pažiūrą į kalbamąjį objektą; sakinių Δ — ritminė melodinė sakinio sandara (klausiamoji, šaukiamoji, pasakojamoji Δ); 2. muz. minties išraiška įv. aukščio garsais; 3. balsu ar muz. instrumentu be fiksuoto garso aukščio išgaunamų garsų ir intervalų tikslumas. intradà [it. intrata, isp. entrada — įėjimas, įžanga], nedidelė instrumentinė muz. pjesė; homofoninės faktūros, dažn. signalinio pobūdžio melodikos, atliekama iškilmių, švenčių pradžioje; būna ir operos arba baleto įžanga. intervãl‖as [lot. intervallum], tarpas, atstumas tarp gretimų objektų; laiko tarpas, pertrauka: 1. dviejų muz. garsų aukščio santykis; ~ai būna harmoniniai (garsai skamba kartu) ir melodiniai (garsai skamba vienas po kito); 2. mat. visų realiųjų skaičių (taškų), esančių tarp 2 skaičių a ir b (taškų), visuma. interliùdas [lot. interludium < inter — tarp + ludus — žaidimas]: 1. nedidelė muz. pjesė, jungianti muz. kūrinio, scenos veikalo dalis; 2. fugos epizodas tarp dviejų temos pateikimų. intermèdija [lot. intermedius — tarpinis, vidurinis]: 1. fugos epizodas tarp dviejų temos pateikimų, kitaip ↗ interliudas; 2. nedidelė (dažn. komiška) pjesė ar scena (pantomima, šokis, muz. kūrinys), atliekama tarp spektaklio veiksmų. intermezzo [sk. intermeco; it. pertrauka], muz. žanras, dažn. fortepijoninė miniatiūra; instrumentinės muzikos kūrinio dalis ar jos padala. instrumeñtas [lot. instrumentum]: 1. darbo įrankis; 2. prietaisas muz. garsams išgauti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai