Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Jakšagana

jakšaganà, indų liaudies teatro rūšis (muz. vaidinimas); grindžiamas „Ramajanos”, „Mahabharatos” siužetais.

Izoritmija

izoritmija [↗ izo… + gr. rhythmos — tolydinis pasikartojimas, kaitaliojimasis]: 1. XIV a. muz. kūrinio su pasikartojančia vienoda ritmine formule sandara (XIV a. izoritminiai motetai); 2. vienoda visų balsų ritminė struktūra.

Introdukcija

introdùkcija [lot. introductio — įvedimas, įvadas]: 1. muz. kūrinio įžanga; Δ būdinga instrumentiniams žanrams (kai kurioms uvertiūroms, ciklinės formos kūrinių pirmosioms dalims); 2. pradinė augalų ir gyvūnų aklimatizacijos fazė: augalų perkėlimas į vietas, kuriose jie anksčiau neaugo; gyvūnų paplitimas už jų natūralaus arealo ribų.

Intonacija

intonãcij‖a [lot. intono — garsiai tariu]: 1. lingv. melodinė ir dinaminė frazės (platesne reikšme — kalbos) struktūra; ~os fonetiniai požymiai: frazės dėmenų pagr. tonas, intensyvumas, trukmė, kartais ir balso tembras; žodžių Δ — žodžio tarimo būdas ir tonas, išreiškiantys kalbėtojo jausmą, pažiūrą į kalbamąjį objektą; sakinių Δ — ritminė melodinė sakinio sandara (klausiamoji, šaukiamoji, pasakojamoji Δ); 2. muz. minties išraiška įv. aukščio garsais; 3. balsu ar muz. instrumentu be fiksuoto garso aukščio išgaunamų garsų ir intervalų tikslumas.

Intrada

intradà [it. intrata, isp. entrada — įėjimas, įžanga], nedidelė instrumentinė muz. pjesė; homofoninės faktūros, dažn. signalinio pobūdžio melodikos, atliekama iškilmių, švenčių pradžioje; būna ir operos arba baleto įžanga.

Intervalas

intervãl‖as [lot. intervallum], tarpas, atstumas tarp gretimų objektų; laiko tarpas, pertrauka: 1. dviejų muz. garsų aukščio santykis; ~ai būna harmoniniai (garsai skamba kartu) ir melodiniai (garsai skamba vienas po kito); 2. mat. visų realiųjų skaičių (taškų), esančių tarp 2 skaičių a ir b (taškų), visuma.

Interliudas

interliùdas [lot. interludium < inter — tarp + ludus — žaidimas]: 1. nedidelė muz. pjesė, jungianti muz. kūrinio, scenos veikalo dalis; 2. fugos epizodas tarp dviejų temos pateikimų.

Intermedija

intermèdija [lot. intermedius — tarpinis, vidurinis]: 1. fugos epizodas tarp dviejų temos pateikimų, kitaip ↗ interliudas; 2. nedidelė (dažn. komiška) pjesė ar scena (pantomima, šokis, muz. kūrinys), atliekama tarp spektaklio veiksmų.

Intermezzo

intermezzo [sk. intermeco; it. pertrauka], muz. žanras, dažn. fortepijoninė miniatiūra; instrumentinės muzikos kūrinio dalis ar jos padala.

Instrumentas

instrumeñtas [lot. instrumentum]: 1. darbo įrankis; 2. prietaisas muz. garsams išgauti.