instrumeñtinis [↗ instrumentas]: 1. įrankių, susijęs su ↗ instrumentais (1); 2. muz. atliekamas tik instrumentų, be vokalo, pvz., muz. kūrinys; sudarytas tik iš instrumentų, pvz., muz. ansamblis.
|
||||
instrumeñtinis [↗ instrumentas]: 1. įrankių, susijęs su ↗ instrumentais (1); 2. muz. atliekamas tik instrumentų, be vokalo, pvz., muz. kūrinys; sudarytas tik iš instrumentų, pvz., muz. ansamblis. instrumentuõtė 1. orkestrinio muz. kūrinio balsų paskirstymas instrumentams; 2. muz. kūrinio, parašyto 1 instrumentui, pritaikymas instrumentų grupei, orkestrui; 3. savito meninio įspūdžio sukėlimas lit. kūrinio kalbos garsų savybėmis. incipitas [lot. incipit — pradeda], muz. kūrinio pradinis fragmentas, pagal kurį atpažįstamas kūrinys. impromptu [sk. empromtiu; pranc. < lot. in promptu — būti akivaizdoje, būti pasiruošusiam], nedidelė improvizacinė lyrinė muz. pjesė, kitaip ↗ ekspromtas. impetuoso [sk. impetuozo; it.], muz. smarkiai, audringai. imbroglio [sk. imbroljo; it. mišinys], muz. įv. ritmų ir metrų derinys, kitaip ↗ poliritmija. imitãcija [lot. imitatio]: 1. sekimas, mėgdžiojimas; 2. netikras, dirbtinis, tik vaizduojantis, panašios išvaizdos daiktas, reiškinys, medžiaga, pvz., marmuro Δ, raudonmedžio Δ, odos Δ, sprogimo Δ; 3. muz. motyvo ar temos kartojimas atskirais balsais. idiofònai [idios + gr. phōnē — garsas], saviskambiai muz. instrumentai, pvz., mušamieji Δ — lėkštės trikampis, varpai, varpeliai, gongas; pučiamieji — liežuvėliniai, armonika, akordeonas. humoreskà [vok. Humoreske]: 1. lit. žanras — trumpas, juokingo ir linksmo turinio prozos kūrinys; 2. muz. instrumentinės miniatiūros žanras; gyvos, efektingos ritmikos, linksmo, dažnai groteskinio pobūdžio. heptatònika [↗ hepta… + ↗ tonika], 7 laipsnių muz. dermių sistema. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai