Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Instrumentinis

instrumeñtinis [↗ instrumentas]: 1. įrankių, susijęs su ↗ instrumentais (1); 2. muz. atliekamas tik instrumentų, be vokalo, pvz., muz. kūrinys; sudarytas tik iš instrumentų, pvz., muz. ansamblis.

Instrumentuotė

instrumentuõtė 1. orkestrinio muz. kūrinio balsų paskirstymas instrumentams; 2. muz. kūrinio, parašyto 1 instrumentui, pritaikymas instrumentų grupei, orkestrui; 3. savito meninio įspūdžio sukėlimas lit. kūrinio kalbos garsų savybėmis.

Incipitas

incipitas [lot. incipit — pradeda], muz. kūrinio pradinis fragmentas, pagal kurį atpažįstamas kūrinys.

Impromptu

impromptu [sk. empromtiu; pranc. < lot. in promptu — būti akivaizdoje, būti pasiruošusiam], nedidelė improvizacinė lyrinė muz. pjesė, kitaip ↗ ekspromtas.

Impetuoso

impetuoso [sk. impetuozo; it.], muz. smarkiai, audringai.

Imbroglio

imbroglio [sk. imbroljo; it. mišinys], muz. įv. ritmų ir metrų derinys, kitaip ↗ poliritmija.

Imitacija

imitãcija [lot. imitatio]: 1. sekimas, mėgdžiojimas; 2. netikras, dirbtinis, tik vaizduojantis, panašios išvaizdos daiktas, reiškinys, medžiaga, pvz., marmuro Δ, raudonmedžio Δ, odos Δ, sprogimo Δ; 3. muz. motyvo ar temos kartojimas atskirais balsais.

Idiofonai

idiofònai [idios + gr. phōnē — garsas], saviskambiai muz. instrumentai, pvz., mušamieji Δ — lėkštės trikampis, varpai, varpeliai, gongas; pučiamieji — liežuvėliniai, armonika, akordeonas.

Humoreska

humoreskà [vok. Humoreske]: 1. lit. žanras — trumpas, juokingo ir linksmo turinio prozos kūrinys; 2. muz. instrumentinės miniatiūros žanras; gyvos, efektingos ritmikos, linksmo, dažnai groteskinio pobūdžio.

Heptatonika

heptatònika [↗ hepta… + ↗ tonika], 7 laipsnių muz. dermių sistema.