|
-> helikònas [gr. helix (kilm. helikos) — spiralė, sraigtas]: 1. bosinis varinis pučiamasis muz. instrumentas; 2. elektromagnetinės bangos metale ar puslaidininkyje, susidarančios, kai jie, būdami vienalyčiame magn. lauke, yra veikiami išorinių elektromagnetinių laukų.
harmònija [gr. harmonia — darna]: 1. visumos ir jos dalių darna, vidaus ir išorės, turinio ir formos atitikimas; 2. daugiabalsės muzikos sąskambių ir jų santykių visuma; 1 sąskambis arba kelių sąskambių junginys; 3. muz. teorijos dalis, tirianti akordų sudarymo, jų jungimo dėsnius, tonacijų santykius; 4. lingv. balsių Δ, kitaip ↗ sinharmonizmas; 5. santaika, sandora, darna, vienybė.
grazioso [sk. gracjozo; it.], muz. grakščiai, žaviai.
gráundas [angl. ground — žemė, dirva, pagrindas], 1. ↗ basso ostinato; 2. muz. kūrinys, pagrįstas basso ostinato; būdingas kompozitoriams verdžinalistams.
-> grave [it. rimtai, sunkiai, iškilmingai], muz. labai lėtai, sunkiai, žemais tonais.
grandioso [sk. grandijozo; it.], muz. didingai, iškilmingai.
gòngas [malaj. gong]: 1. idiofonų grupės mušamasis muz. instrumentas — didelis varinis diskas su užlenktais kraštais; mušama minkšta kuoka; 2. gongu duodamas garso signalas.
glissando [it. slystant], muz. artikuliacijos rūšis; atlikėjas lengvai ir sklandžiai pereina nuo vieno garso prie kito (natose žymimas pirmas ir paskutinis Δ garsas); būdinga daugiausia styginiams ir pučiamiesiems instrumentams.
gitarà [isp. guitarra < gr. kithara], 6 arba 7 stygų muz. instrumentas; skambinama dešiniosios rankos pirštais.
-> gastròlės [vok. Gastrollen < Gast — svečias + Rolle — vaidmuo], iš kitur atvykusių artistų, muz. atlikėjų ar jų kolektyvų vaidinimai, koncertai.
|
|
Naujausi komentarai