fòlija2 [portug. folia]: 1. portug. liaudies šokis; panašus į sarabandą; pritariama daina; 2. instrumentinė muz. pjesė, paremta portug. liaudies šokiu.
|
||||
fòlija2 [portug. folia]: 1. portug. liaudies šokis; panašus į sarabandą; pritariama daina; 2. instrumentinė muz. pjesė, paremta portug. liaudies šokiu. foburdònas [pranc. faux-bourdon — netikras bosas], XV—XVI a. muz. komponavimo būdas, pagrįstas lygiagrečiais sekstakordais arba kvintos ir oktavos akordais. fliùgelhornai [vok. Flügelhorn < Flügel — sparnas, mentė + Horn — ragas, ragelis], varinių pučiamųjų muz. instrumentų grupė: altas, tenoras baritonas, tūba ir helikonas. fleksatònas [vok. Flexaton], mušamasis muz. instrumentas; plieninė lanksti plokštelė ir rutuliukai ant lanksčių kojelių, pritvirtintų viename šios plokštelės gale; garso aukštumas keičiamas, lenkiant ar atleidžiant plokštelę nykščiu. flažolètas [pranc. flageolet]: 1. senovinis medinis pučiamasis muz. instrumentas; fleita su antgaliu; 2. muz. garso rūšis; švelnus (panašus į fleitos) garsas, gaunamas strykiniais ir gnaibomaisiais instrumentais, pirštu lengvai paliečiant tam tikras stygos vietas. fleità [it. flauto, vok. Flöte], ankšto registro pučiamasis muz. instrumentas iš medžio arba metalo su 14 garso angų. finãlas [it. finale < lot. finalis — galinis], pabaiga, galas; baigiamoji dalis; 1. paskutinis sprt. varžybų etapas, kuriame paaiškėja nugalėtojai, prizininkai; 2. muz. kūrinio baigiamoji dalis; 3. operos, operetės, baleto ar jų veiksmo baigiamoji dalis. figūrà [lot. išvaizda, pavidalas]: 1. išorinis daikto kontūras; pavidalas; 2. žmogaus arba gyvulio kūno sudėjimas, proporcijos; 3. žmogaus arba gyvūno atvaizdas tapyboje, skulptūroje, dekoratyvinėje dailėje; paveikslas, atvaizdas; 4. šachmatų karalius, valdovė, rikis, žirgas arba bokštas; 5. geom. plokštumos arba erdvės taškų (baigtinė ar begalinė) aibė, pvz., taškas, atkarpa, trikampis, kubas; 6. ypatinga kalbos konstrukcija, pasižyminti vaizdiniu ir emociniu raiškumu, pvz., anafora, anakolutas, inversija, metafora; 7. muz. kūrinyje pasikartojanti garsų (melodinė Δ) arba ritminių verčių (ritminė Δ) grupė; 8. šokio judesių kompleksas; šokėjų padėtis, pozicija; 9*. nežinomas (neaiškios reikšmės, nežinomo vaidmens kokiuose nors įvykiuose) asmuo; 10*. svarbus, reikšmingas, žymus, orus žmogus. figūrãcija [lot. figuratio — suformavimas, pavidalo suteikimas], muz. kūrinio melodijos paįvairinimas arba puošybos priemonė. fidelis [vok. Fidel < lot. fidula — styga], vienas ankstyvųjų (VIII—XV a.) Europos styginių muz. instrumentų; turi 5 stygas, suderintas kvartomis ir kvintomis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai