espressivo [it.], muz. išraiškingai.
|
||||
espressivo [it.], muz. išraiškingai. epizòdas [gr. epeisodion]: 1. atsitikimas, trumpalaikė, ppr. mažareikšmė įvykio dalis, iš esmės neturinti įtakos visam įvykiui, reiškiniui; 2. lit. kūrinio (dažn. dramos, romano) fragmentas, sudėtinė dalis, turinti tam tikrą kompozicinį savarankiškumą; 3. muz. intermedija, įterptinis motyvas tarp temų; 4. rondo formos muz. kūrinyje — nauja kontrastinga tema; 5. muz. sudėtingos 3 dalių formos vid. dalis; 6. muz. sonatos plėtotės nauja tema. elègija [gr. elegeia < elegos — rauda]: 1. poezijos žanras — eleginio disticho formos antikinės poezijos kūrinys ir iš jo susiformavęs vėlesnių laikų lyrinis eilėraštis, kuriame vyrauja graudulio, liūdesio, susimąstymo nuotaikos; 2. muz. žanras — liūdna daina ar instrumentinė pjesė. ekspròmtas [lot. expromptus — gatavas, greitas]: 1. trumpa kalba, pasakyta nepasirengus; 2. proginis eilėraštis (dažn. humoristinis), sukurtas iš anksto nepasirengus ir ilgai nesvarstant, nedailinant; 3. improvizacinio pobūdžio (dažn. nedidelis) muz. kūrinys. ekspozicija [lot. expositio — išdėstymas, paaiškinimas]: 1. pagal tam tikrą sistemą atrinkti daiktai, meno kūriniai, išdėstyti parodoje, muziejuje ar kitoje specialiai įrengtoje vietoje; 2. lit. kūrinio pradinė dalis, kurioje parodoma pradinė situacija, informuojama apie veiksmo aplinkybes, pagrindines konflikto jėgas; 3. muz. temos (temų) pirmasis pateikimas (sonatos I dalis, fugos pradžiai); 4. fiz. dydis, lygus paviršiaus energinio apšviestumo ir švitinimo trukmės sandaugai (energinė, arba spindulinė, Δ); tarptautinės vienetų sistemos vienetas — džaulis kvadratiniam metrui (J/m2); 5. fiz. apšvieta — dydis, lygus šviesai jautrios medžiagos apšviestumo ir švitinimo trukmės sandaugai (šviesos Δ); tarptautinės vienetų sistemos vienetas liukssekundė; 6. organizmo būsena, per kurią jį gali paveikti bet kuris veiksnys; 7. laikotarpis, per kurį leidžiama veikti organizmą kuriam nors veiksniui, pvz., rentgeno spinduliams; 8. geomorf. išsidėstymas, padėtis, pvz., šlaitų Δ. eklògė [gr. eklogē — atranka]: 1. romėnų, vid. amžių ir renesanso italų (iš dalies ir kt. tautų — iki XIX a. pr.) lit. žanras — epinių arba draminių elementų turintis eilėraštis apie laimingą kaimo žmonių gyvenimą gamtos prieglobstyje; 2. XVI a. Ispanijoje — muz. vaidinimas; operos prototipas; 3. XIX—XX a. pastoralinis muz. kūrinys. effettuoso [it.], muz. įspūdingai, efektingai. čelestà [it. celesta < lot. caelestis — dangiškas], klavišinis muz. instrumentas; mažo pianino pavidalo; garsas primena varpelių skambesį. čakon‖à [isp. chacona], muz. žanras; polifoninių variacijų pjesė; ~ ai būdingas iškilmingumas, tolydžio pasikartojanti bosų partija arba nekintama harmoninė schema. džiãz‖as [angl. jazz], improvizacinės muzikos rūšis, atsiradusi XIX a. pabaigoje JAV; ~ui būdinga negrų muz. folkloro ritmikos, vokalo bruožai, europiečių ir amerikiečių folkloro bei populiarių dainų melodikos, europinės harmonijos elementai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai