|
-> transkripcija [lot. transcriptio – perrašymas], lingv.: 1. kalbos elementų (garsų, fonemų) tikslus užrašymas spec. raštu, naudojant dirbtines ar iš kt. abėcėlių paimtas raides, diakritinius ženklus, pvz., „[k`ir·zdawō]“ – kirsdavo; 2. kt. kalbų tikrinių vardų, geogr. pavadinimų ir mokslo terminų perteikimas savos kalbos raidėmis; 3. muz. kūrinio pritaikymas kitokiam atlikimui, negu jis parašytas; Δ yra laisvesnė už aranžuotę (gali būti labiau nutolusi nuo originalo); 4. biol. gen. informacijos (esančios dezoksiribonukleino rūgšties azotinių bazių sekoje) perrašymas – ribonukleino rūgšties molekulės.
tranquillo [sk. trankvilio; it.], muz. ramiai.
tonãcija [< gr.]: 1. tarp savęs susijusių muz. garsų ir akordų sistema; grindžiama tiesioginiu arba netiesioginiu elementų ryšiu su tonika; 2. dermės garsų padėtis muz. garsaeilyje.
tonaciškùmas, tonacijos buvimas muz. kūrinyje.
-> tonadilija [isp. tonadilla – dainelė], XVIII a. vid.–XIX a. pr. isp. vaidinimo rūšis; muz. intermedija; grindžiama isp. liaudies dainų ir šokių (dažn. segidilijos ir tiranos) ritmika ir melodija.
tonalùmas [↗ tonalus], muz. garsų ir akordų ryšys su kūriniui būdingos dermės tonika; ypač būdinga XVIII–XX a. profesionaliajai muzikai, pagrįstai mažoro ir minoro dermių sistema.
tònika [gr. tonikos – skambantis], pastovusis muz. dermės garsas (gamos); Δ pradedami dermių garsaeiliai (gamos), pvz., C-dur tonacijoje Δ yra garsas do.
tombò [pranc. tombeau – antkapis], mirusiojo atminimui skirtas muz. kūrinys.
tiradà [pranc. tirade]: 1. ilga frazė, didelė replika, kalbos atkarpa, pasakyta pakeltu tonu; 2. muz. panašus į gamą pasažas arba kelių garsų puošmena.
-> timpãnas1 [it. timpano < gr. tympanon — būgnas], mušamasis muz. instrumentas; turi varinį arba žalvarinį katilo pavidalo korpusą, iš viršaus aptemptą oda; mušamas 2 lazdelėmis, turinčiomis veltinio, odos ar medžio bumbulus.
|
|
Naujausi komentarai