calmato [sk. kalmato; it.], muz. ramiai, negarsiai.
|
||||
calmato [sk. kalmato; it.], muz. ramiai, negarsiai. cantabile [sk. kantabile; it.], muz. dainingai. cantus firmus [sk. kantus firmus; lot. stiprus dainavimas, giedojimas], svarbiausioji XIII—XVIII a. polifoninio muz. kūrinio partija (dažn. vidurinis balsas), jo formos pagrindas. capriccioso [sk. kapričozo; it.], muz. laisvai, įnoringai. buzùkis, graikų styginis muz. instrumentas. burleskà [pranc. burlesque < it. burlesco — juokaujamas, pokštų]: 1. pabrėžtinai komiškas vaizdavimo būdas (literatūroje, teatre); 2. lit. žanras — komiškas kūrinys, kurio tema ir stilius kontrastuoja: rimta, kilni tema interpretuojama „žemuoju”, dažnai vulgariu, stiliumi, triviali tema — pakiliu stiliumi; Δ apima parodiją, travesti, karikatūrą; 3. virtuozinė komiška muz. pjesė; 4. nedidelė komiška opera; atsirado Italijoje, buvo paplitusi Prancūzijoje, Anglijoje. burdònas [pranc. bourdon]: 1. bosinis vargonų registras; 2. žemiausia muz. instrumentų, pvz., liutnios, styga; ja išgaunamas tik 1 garsas. bunčiùkas [ukr. bunčiuk < turkų k. buncuk — arklio uodega]: 1. medinė lazda, užsibaigianti rutuliu arba smaigaliu, papuoštu ašutais ir 2 sidabriniais šepetėliais; vartotas turkų, totorių, kazokų kaip kar. valdžios ženklas; Ukrainoje ir Lenkijoje — atamano arba etmono valdžios ženklas; 2. kar. orkestrų mušamasis (purtomas) muz. instrumentas — ant koto pritvirtinta medinė svirtelė (skersinis) su varpeliais arba skardos plokštelėmis. buffo [it. komiškas, juokdariškas], sudėtinio muz. termino dėmuo, nusakantis turinio komiškumą, pvz., opera buffa — komiška opera, tenoras buffo — komiškų tenoro vaidmenų atlikėjas operoje. bravūrà [pranc. bravoure, it. bravura]: 1. nutrūktgalviškumas, demonstratyvus narsumas; 2. virtuoziškas, efektingas muz. kūrinio atlikimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai