bõsas1 [it. basso — žemas]: 1. žemas vyrų balsas; 2. žemiausias polifoninio muz. kūrinio balsas; XIV—XV a. buvo vadinamas kontratenoru; 3. žemojo registro muz. instrumentas (kontrabosas, fagotas, tūba).
|
||||
bõsas1 [it. basso — žemas]: 1. žemas vyrų balsas; 2. žemiausias polifoninio muz. kūrinio balsas; XIV—XV a. buvo vadinamas kontratenoru; 3. žemojo registro muz. instrumentas (kontrabosas, fagotas, tūba). bombárda [pranc. bombarde]: 1. vienas seniausių artilerijos pabūklų, XIV—XVI a. vartotas daugiausia tvirtovių apgulai; 2. medinis pučiamasis muz. instrumentas, fagoto prototipas; 3. vargonų registras, skleidžiantis labai stiprų garsą. bitonãcinis [↗ bi… + ↗ tonacija], muz. dviejų tonacijų, sukurtas dviem tonacijomis. biugelhòrnas [vok. Bügelhorn], varinis pučiamasis muz. instrumentas. bemòlis [pranc. bémol], alteracijos ženklas, muz. garsą pažeminantis pustoniu. batifònas [gr. bathyphōn — žemai skambantis], medinis pučiamasis muz. instrumentas, kontrabosinio klarneto prototipas. basso continuo [sk. baso kontinuo; it. nuolatinis bosas], muz. kūrinio žemutinio balso natos su sąskambius nurodančiais skaitmenimis. basètlė [vok. Basset(t)el < it. bassetto], styginis muz. instrumentas, violončelės atmaina. baritònas1 [it. baritono < gr. barytonos — žemas (balsas)]: 1. vyrų vid. registro balsas; 2. styginis muz. instrumentas, turintis 6—7 melodines (grojama stryku) ir apie 20 rezonansinių stygų; atsirado XVIII a. Vokietijoje; XX a. retai vartojamas; 3. ovaliukas pučiamasis varinis muz. instrumentas. barkaròlė [it. barcarola < barca — valtis], muz. žanras — vokalinis arba instrumentinis lyrinio pobūdžio muz. kūrinys; kai kada vadinamas, gondoljera; atsirado iš Venecijos valtininkų dainų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai