|
-> bánda [it. būrys]: 1. pučiamųjų muz. instrumentų ansamblis, operos spektakliuose pagrečiui su orkestru grojantis scenoje, užkulisyje ar kt. vietoje; 2. džiazo ar kt. pramoginis ansamblis, sudarytas daugiausia iš pučiamųjų instrumentų; 3. vienos rūšies muz. atlikėjų grupė.
bandolà [isp.], isp. styginis muz. instrumentas, turintis 3 arba daugiau stygų, kriaušės pavidalo rezonansinį plokščią korpusą ir neilgą kaklelį; skambinama pirštais arba plektru.
bandònija [pagal vok. konstruktoriaus H. Bando (Band) pavardę], šešiakampis dumplinis muz. instrumentas, koncertinos atmaina.
bandūrà [ukr.], styginis ukr. liaudies muz. instrumentas, turintis apie 50 stygų, ovalinį korpusą; skambinama pirštais arba plektru.
-> bándža [angl. banjo], styginis muz. instrumentas, turintis 4—9 stygas; rezonatorius — nedidelis būgnelis, prie kurio pritvirtintas ilgas kaklelis su postygiu; skambinama plektru.
balètas [it. batletto < lot. ballo — šoku]; 1. choreografijos šaka; scenos veikalas, jungiantis šokį, muziką, pantomimą; 2. muz. žanras; didelės apimties instrumentinis muz. kūrinys, grindžiamas šokio ritmais.
baletméisteris [vok. Balletmeister], baleto režisierius; choreografijos scenų baletuose ir muz. spektakliuose kūrėjas ir statytojas.
balãdė [pranc. ballade < lot. ballo — šoku]: 1. poezijos žanras — trumpas eiliuotas lyrinis epinis istorinių ar liaudies padavimų motyvų kūrinys, vaizduojantis intriguojančius, paslaptingus, dažnai šiurpius įvykius, tragiškus žmonių likimus; ypač buvo paplitusi romantizmo literatūroje; 2. muz. žanras — vokalinis ar instrumentinis laisvos muz. formos istorinio, herojinio, fantastinio turinio kūrinys.
bajãnas [rus. bajan; pagal legendinio rusų dainiaus Bojano vardą], dumplinis muz. instrumentas; rusų chromatinė armonika; dešiniaisiais mygtukais grojama melodija, kairiaisiais — pritariama.
-> bagatèlė [pranc. bagatelle— niekutis], trumpa instrumentinė (dažn. fortepijono) muz. pjesė; instrumentinė miniatiūra.
|
|
Naujausi komentarai