Terminai.lt

áltas [lot. altus — aukštas]: 1. žemas moterų ir vaikų balsas; 2. keturstygis muz. instrumentas, šiek tiek didesnis už smuiką, derinamas kvinta žemiau; 3. pučiamasis muz. instrumentas, dar vadinamas althornu.

allegro [it. linksmai]: 1. greitas muz. tempas; 2. greito tempo muz. kūrinys ar jo dalis.

aleatòrika [lot. aleatorius — susijęs su lošimu kauleliais], muzikos kūrimo ir atlikimo būdas: kompozitorius nurodo tik kai kuriuos muz. kūrinio elementus; kūrinio faktūrą, kai kada ir struktūrą galutinai baigia atlikėjai.

akòrdas1 [it. accordo — sąskambis]: 1. kelių (mažiausiai 3) tam tikro intervalinio santykio muz. garsų sąskambis; 2. muz. instrumento (smuiko, kanklių) stygų komplektas.

akceñtas [lot. accentus — kirtis]: 1. žodžio arba sakinio kirtis; grafinis kirčio ženklas (akūtas, gravis, cirkumfleksas); 2. negimtąja kalba ar tarmiškai kalbančio žmogaus tarties savotiškumas, atsiradęs dėl gimtosios kalbos arba tarmės įtakos, pvz., lenkavimas, dzūkavimas; 3. muz. kūrinio kurio nors garso arba akordo pabrėžimas (sustiprinimas, pailginimas, tembro paryškinimas); žymimas ženklais > , ∧ arba santrumpomis sf, fz, sfz; 4. išskiriantis, apibūdinantis, ryškesnysis elementas.