tesitūrà [it. tessitura], muz. kūrinio garsų aukščio santykis su dainininko arba muz. instrumento diapazonu.
|
||||
tesitūrà [it. tessitura], muz. kūrinio garsų aukščio santykis su dainininko arba muz. instrumento diapazonu. tercètas [it. terzetto < lot. tertius — trečias]: 1. muz. kūrinys 3 vokalistams; gali būti savarankiškas arba sudaryti didesnės apimties kūrinio (operos, oratorijos) dalį; 2. trijų dainininkų ansamblis; 3. trijų eilučių strofa, kurios rimuojamos kraštinės arba visos 3 eilutės; trieilis. tèrcija [lot. tertia — trečia]: 1. šešiasdešimtoji sekundės dalis; 2. trečiasis diatoninės gamos laipsnis; 3. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 3 laipsnius; būna didžioji (2 tonų apimties), mažoji (11/2 tono), sumažintoji (1 tono) ir padidintoji (21/2 tono); 4. spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 16 punktų (6 mm). teorbà [it. tiorbo], XVI—XVIII a. styginis muz. instrumentas, bosinė liutnia. tenuto [it. išlaikytas], muz. tiksliai išlaikant natos ilgumą ir stiprumą. tènoras [it. tenore]: 1. aukščiausias vyrų balsas; tokį balsą turintis dainininkas; 2. vid. amžiais polifoninio muz. kūrinio pagrindinis (dažn. vidurinis) balsas, dažnai vartotas kaip cantus firmus; 3. pučiamasis mažos tūbos pavidalo muz. instrumentas. tempestoso [sk. tempestozo; it. audringai, sujaudintai], muz. temperamentingai. temà [gr. thema]: 1. lit. kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, kalbos, pokalbio objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, analizuojama, vertinama), ppr. neatsiejamas nuo pagr. minties, idėjos; 2. ped. mokiniams užduodamo rašyti lit. rašinio antraštės formuluotė; 3. muz. darinys, perteikiantis muz. mintį, kuria grindžiamas kūrinys arba jo dalis; 4. lingv. žodžio kamiengalio balsis; 5. lingv. žodžio ar formos kamienas; 6. lingv. įvadinė, komentuojamoji sakinio dalis, reiškianti objektą, apie kurį kalbama, pasakoma kas nors nauja temoje. tembras [pranc. timbre], muz. garso spalva, kurią sąlygoja pagr. toną papildančių obertonų kiekis ir intensyvumas. tepas [it. tempo < lot. tempus — laikas]: 1. muz. vyksmo greitis; muz. kūrinio vienodos trukmės laiko vienetų (metrinių dalių) kaitos dažnumas; 2. vyksmo greitis, sparta. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai