Terminai.lt

sol [< lot.], muz. garsas, dar vadinamas g; penktas bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje.

skordatūrà [it. scordatura < scordare — išderinti], laikinas styginių muz. instrumentų išderinimas; padeda lengviau atlikti kai kuriuos akordus, pakeičia garso tembrą ir stiprumą; ji nebūna didesnė kaip 1½ tono (mažosios tercijos).

skãlė [lot. scalae — kopėčios]: 1. matavimo prietaiso padalų ir skaičių, atitinkančių matuojamojo dydžio vertes, visuma; 2. mažėjančia arba didėjančia tvarka išdėstytų skaitmenų arba dydžių eilė; 3. diapazonas; 4. muz. garsų eilė, gama; 5. kategorijų arba klasių seka, gauta, išmatavus psichinį reiškinį, arba skirta jo matavimui.

sitãras, indų, persų ir kitų Azijos tautų styginis muz. instrumentas; korpusą (rezonatorių) sudaro tuščiaviduris moliūgas, aptrauktas skarda, ir ilgas medžio grifas.

simfonìzm‖as, platus meninį sumanymą atitinkančių vaizdų perteikimo užmojis, intensyvi muz. dramaturgijos plėtotė, kryptinga gausių išraiškos priemonių vartosena muz. kūryboje; ~o bruožų daugiausia turi simfoninės (kai kada ir kamerinės) muzikos kūriniai, daugelis operų, oratorijų, kantatų.