periòikas [gr. perioikos — kaimyninis], sen. Spartoje— polit. teisių neturėjusių laisvųjų gyventojų (čiabuvių) grupės narys.
|
||||
periòikas [gr. perioikos — kaimyninis], sen. Spartoje— polit. teisių neturėjusių laisvųjų gyventojų (čiabuvių) grupės narys. pentárchija [↗ penta… + gr. archē — aukščiausioji valdžia], penkių valstybių — D. Britanijos, Prancūzijos, Prūsijos, Austrijos ir Rusijos iškilimas po Vienos kongreso (1815), jų didelė įtaka Europos polit. gyvenimui. pártija [lot. pars (kilm. partis) — dalis, grupė]: 1. polit. organizacija, jungianti socialinės klasės arba jos sluoksnio aktyviausius narius ir savo programa bei veikla reiškianti tos klasės (sluoksnio) interesus ir idealus; aukščiausia klasinės organizacijos forma; 2. asmenų grupė, sudaryta kokiam nors darbui atlikti, pvz., geologų Δ; 3. tam tikras kiekis daiktų, dažn. susijusių su pasiuntimu, gavimu; 4. vienas visas žaidimas nuo pradžios iki galo, pvz., šachmatų Δ; 5. muz. kūrinio faktūros komponentas; balsas (melodinė linija), atliekama solo arba unisonu; 6. sonatos formos muz. kūrinio ekspozicijos arba reprizos dalis; 7. psn. naudingumo požiūriu svarstomas ketinamos sudaryti santuokos partneris. parãlijas [gr. paralios — pajūrio gyventojas), sen. Atikoje — VI a. pr. m. e. egzistavusios pajūrio gyventojų polit. grupės, kurias sudarė amatininkai, pirkliai ir jūrininkai, rėmę Solono reformas, narys. pangermanizmas [↗ pan… + lot. Germani — germanai], polit. doktrina, reiškusi agresyvius Vokietijos buržuazijos siekius suvienyti visus vokiečius, visas vokiškai kalbančias tautas padaryti priklausomas nuo Vokietijos. neoliberalizmas [↗ neo… + ↗ liberalizmas], šiuolaikinės burž. polit. ekonomijos kryptis, valstybinį monopolistinį ekonomikos reguliavimą bandanti derinti su laisvosios konkurencijos principais. neofašizm‖as [↗ neo… + ↗ fašizmas], reakcingiausia polit. srovė po II pasaulinio karo, reiškianti agresyviausių monopolistinės buržuazijos sluoksnių interesus ir siekianti atgaivinti fašizmą; ~ui būdinga kovingasis antikomunizmas, antitarybiškumas, kraštutinis nacionalizmas, rasizmas, polit. terorizmas. neofitas1 [gr. neophytos]: 1. asmuo, naujai priėmęs kurią nors religiją; 2*. naujas, ppr. labai uolus, fanatiškas kurios nors religijos, polit. ideologijos, mokslo krypties šalininkas. nansenistas, polit. emigrantas, netekęs pilietybės ir gyvenantis svetur su Nanseno pasu (laikinu pažymėjimu, įvestu F. Nanseno iniciatyva). miuridizmas [↗ miuridas], musulmonų rel. polit. judėjimas, priešiškas kitatikiams. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai