chãdžas [arab. chadždž < al chadžar al aswad — juodasis akmuo (įmūrytas Kaabos mečetės sienoje)], musulmonų rel. kelionė į Meką prie Kaabos arba į Mediną prie Mahometo kapo.
|
||||
chãdžas [arab. chadždž < al chadžar al aswad — juodasis akmuo (įmūrytas Kaabos mečetės sienoje)], musulmonų rel. kelionė į Meką prie Kaabos arba į Mediną prie Mahometo kapo. Biblija [lot. biblia < gr. biblion (dgs. biblia) — knyga], Šventasis raštas — krikščionių ir judėjų šventųjų knygų rinkinys, jų rel. dogmatikos ir pamaldų pagrindas. baratnãtjamas, indų klasikinio šokio stilius (mokykla), jungiantis keleto tipų šokius (solo ir grupinius); dažnai sudaro rel. ritualo dalį; atlikimo technika labai sudėtinga, dauguma judesių ir pozų kanonizuota. áula2 [lot.< gr. aulē]: 1. romėnų valdovo rūmai; ankstyvaisiais vid. amžiais — karaliaus pilis; 2. sen. krikščionių bažn. pastatas arba bazilikos priebažnytis ir vid. nava — rel. disputų vieta; 3. mokslo įstaigos iškilmių ir susirinkimų salė. askètas [gr. askēthēs — apmokytas, įgudęs]: 1. rel. atsiskyrėlis, marinantis savo kūną; 2*. gyvenimo malonumų atsižadantis žmogus. arkángelas [gr. archangelos], rel. mitologijoje — aukštesnio rango angelas. areopagitikai, 4 rel. filos. traktatai ir 10 laiškų, kuriuose išdėstytos susistemintos krikščionių bažnyčios doktrinos; buvo priskiriami pirmajam Atėnų vyskupui Dionisijui Areopagitui (Dionysios Areopagita), gyvenusiam I a.; įrodyta, kad Δ parašyti ne anksčiau kaip V a. II pusėje. apòkrifas [gr. apokryphos — paslėptas]: 1. judėjų ir ankstyvųjų krikščionių lit. veikalas, nesutampantis su oficialiu rel. mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas; 2. abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas. antropocentrizmas [↗ antropo… + lot. centrum — vidurys]: 1. požiūris, pagal kurį žmogus yra visatos centras ir tikslas; juo remiasi daugelis rel. ir filos. sistemų. 2. pasaulio aiškinimas vien tik žmogaus patyrimo požiūriu. amfiktiònija [gr. amphiktionia < amphi — aplink + ktizō— apgyvendinu], sen. Graikijos rel. ir polit. genčių ar polių sąjunga, turėjusi bendrą iždą, šventyklą ir kariavimo būdą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai