vèdos [skr. vēda — žinojimas; šventi tekstai], seniausieji indų raštijos tekstų rinkiniai, sudaryti iš eiliuotų ir prozinių, religinių ir pasaulietinių tekstų (tikėjimo tiesų, apeigų ir papročių aprašymų, giesmių, teol. ir filos. traktatų).
|
||||
vèdos [skr. vēda — žinojimas; šventi tekstai], seniausieji indų raštijos tekstų rinkiniai, sudaryti iš eiliuotų ir prozinių, religinių ir pasaulietinių tekstų (tikėjimo tiesų, apeigų ir papročių aprašymų, giesmių, teol. ir filos. traktatų). misticizmas [↗ mistika], pažiūra, kad gamtos ir visuomenės reiškinių pagrindą sudaro paslaptingas, jutimais nesuvokiamas ir protu nepaaiškinamas antgamtinis pradas; tą pažiūrą bei mistinį pasaulio suvokimą (mistiką) pripažįstančios ir ja aiškinančios pasaulį teol. ir filos. doktrinos. emanatizmas [↗ emanacija], filos. teol. teorija, teigianti, kad pasaulis susidarė ir vystėsi, laipsniškai išsiliedamas iš vieno, pirminio prado — tobulo absoliuto; ~ą skelbė daugiausia neoplatonikai. ekleziològija [gr. ekklēsia — bažnyčia + ↗ …logija], teol. skyrius, įrodinėjantis bažnyčios šventumą, neklystamumą, jos apaštališką ištikimybę ir svarbą, gelbstint tikinčiųjų sielas; mokslas apie bažnyčią. dogmãtika, teol. sistemingas kurios nors religijos dogmų išdėstymas. dogmà [gr. mokymas, teiginys, nuomonė]: 1. sen. Graikijoje — iš pradžių polių valdžios nutarimas, vėliau filos. mokyklos tezė, privaloma tos mokyklos šalininkams; 2. teol. kanonizuotas tikėjimo teiginys, skelbiamas tikintiesiems kaip nediskutuotina ir nekritikuotina tiesa; 3. teiginys, nuomonė, teorija, be įrodymų ar praktinio patikrinimo laikoma neginčijama tiesa. apologètika [gr. apologētikos — ginamasis]: 1. teol. šaka, ginanti krikščionybės dogmą; 2*. šališkas ko nors gynimas arba garbinimas, atmetant objektyvią analizę. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai