gènijus [lot. genius]: 1. romėnų mituose — dvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia; 2. didžiuliai proto sugebėjimai, nepaprastas kūrybingumas; 3. didžiausių sugebėjimų, talento žmogus.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Leave a Reply