heksaèdras [↗ heksa… + gr. hedra — pagrindas, paviršius, šonas], šešiasienis, dažn. taisyklingasis, t.y. ↗ kubas (1).
|
||||
heksaèdras [↗ heksa… + gr. hedra — pagrindas, paviršius, šonas], šešiasienis, dažn. taisyklingasis, t.y. ↗ kubas (1). heksaedritas [↗ heksaedras], geležinis meteoritas; jo ėsdintame paviršiuje matomos heksaedro formos figūros. heksagònas [↗ heksa…+ gr. gōnia — kampas], šešiãkampis. heksãnas [↗ heksa…], org. junginys C6H14; sotusis angliavandenilis; bespalvis skystis. heksaplòidas [↗ heksa… + ↗ haploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra šešiagubas chromosomų rinkinys. heksãtilis [↗ heksa… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 6 kolonomis pagr. fasade. heksitai [↗ heksa…], org. junginių klasė; šešiahidroksiliai alkoholiai; saldūs kristalai. heksòdas [↗ heksa… + ↗ (elektr)odas], elektroninė lempa su 6 elektrodais — anodu, katodu ir 4 tinkleliais; vart. superheterodininių radijo imtuvų dažnių maišikliuose. heksogènas [↗ heksa… + ↗ …genos], org. junginys C3H6N6O6; brizantinė sprogstamoji medžiaga. heksòzės [↗ heksa…], org. junginiai C6H12O6; monosacharidai; saldūs kristalai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai