|
-> helikònas [gr. helix (kilm. helikos) — spiralė, sraigtas]: 1. bosinis varinis pučiamasis muz. instrumentas; 2. elektromagnetinės bangos metale ar puslaidininkyje, susidarančios, kai jie, būdami vienalyčiame magn. lauke, yra veikiami išorinių elektromagnetinių laukų.
helikopteris [helix (kilm. helikos) + gr. pteron — sparnas], sraigtasparnis — variklio sukamų sraigtų keliamas sunkesnis už orą skraidymo aparatas.
helio… [gr. hēlios — saulė], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su Saule ar jos spinduliavimu, pvz., heliocentrinis, helioterapija.
heliobiològija [↗ helio… + ↗ biologija], mokslas apie Saulės aktyvumo pakitimų poveikį Žemės organizmams.
-> heliocentrinis [↗ helio… + ↗ centras], laikantis Saulę pasaulio (Visatos) centru.
heliocentrizmas [↗ helio… + ↗ centras], Saulės sistemos sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę.
heliodòras [↗ helios…], mineralas, skaidri, geltona berilio atmaina; I klasės brangakmenis.
helioelektrinė [↗ helio… + ↗ elektrinė], elektrinė, verčianti Saulės spinduliavimo energiją el. energija .
heliofilai [↗ helio… + ↗ …filas], augalai arba gyvūnai gyvenantys saulėtose vietose.
-> heliofilinis [↗ heliofilai], saulėmėgis, augantis saulėtoje vietoje.
|
|
Naujausi komentarai