Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Helikonas

helikònas [gr. helix (kilm. helikos) — spiralė, sraigtas]: 1. bosinis varinis pučiamasis muz. instrumentas; 2. elektromagnetinės bangos metale ar puslaidininkyje, susidarančios, kai jie, būdami vienalyčiame magn. lauke, yra veikiami išorinių elektromagnetinių laukų.

Helikopteris

helikopteris [helix (kilm. helikos) + gr. pteron — sparnas], sraigtasparnis — variklio sukamų sraigtų keliamas sunkesnis už orą skraidymo aparatas.

Helio

helio… [gr. hēlios — saulė], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su Saule ar jos spinduliavimu, pvz., heliocentrinis, helioterapija.

Heliobiologija

heliobiològija [↗ helio… + ↗ biologija], mokslas apie Saulės aktyvumo pakitimų poveikį Žemės organizmams.

Heliocentrinis

heliocentrinis [↗ helio… + ↗ centras], laikantis Saulę pasaulio (Visatos) centru.

Heliocentrizmas

heliocentrizmas [↗ helio… + ↗ centras], Saulės sistemos sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę.

Heliodoras

heliodòras [↗ helios…], mineralas, skaidri, geltona berilio atmaina; I klasės brangakmenis.

Helioelektrinė

helioelektrinė [↗ helio… + ↗ elektrinė], elektrinė, verčianti Saulės spinduliavimo energiją el. energija .

Heliofilai

heliofilai [↗ helio… + ↗ …filas], augalai arba gyvūnai gyvenantys saulėtose vietose.

Heliofilai

heliofilinis [↗ heliofilai], saulėmėgis, augantis saulėtoje vietoje.