hematokritas [↗ hemato… + gr. kritēs — sprendėjas, nustatytojas], prietaisas kraujo plazmos ir ląstelinių elementų santykiui nustatyti.
|
||||
hematokritas [↗ hemato… + gr. kritēs — sprendėjas, nustatytojas], prietaisas kraujo plazmos ir ląstelinių elementų santykiui nustatyti. hematoksilinas [↗ hemato… + gr. xylon — medis], dažas, gaminamas iš kampešmedžio Haematoxylum campechianum medienos; vart. medvilnei, vilnoms, šilkui, odai, histologiniams preparatams dažyti. hematològija [↗ hemato… + ↗ …logija], mokslas apie kraują ir jo ligas. hematomà [↗ hemato…], kraujo išlaja — išsiliejusio kraujo susitelkimas vienoje vietoje. hematomièlija [↗ hemato… + gr. myelos — nugaros smegenys], kraujo išsiliejimas į nugaros smegenis. hematorėja [↗ hemato… + gr. rhoē — tekėjimas], kraujospūdis. hematoskòpija [↗ hemato… + ↗ …skopija], kraujo tyrimas įv. prietaisais, pvz., mikroskopu, spektroskopu. hematozòjai [↗ hemato… + gr. zoōn — gyvūnas], vienaląsčiai organizmai, parazituojantys stuburinių gyvūnų ir žmogaus kraujyje. hematùrija [↗ hemato… + gr. uron — šlapimas], kraujo arba eritrocitų buvimas šlapime. hemeralòpija [gr. hēmera — diena + ↗ (nikta)lopija]: 1. vištakumas — regėjimo sutrikimas: blogai matoma arba visai nematoma prieblandoje ir naktį; 2. ntk. naktinis regumas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai