henoteizmas [gr. heis (kilm. henos) — vienas + theos — dievas], politeizmo forma — vienas dievas laikomas vyriausiu ir galingiausiu iš visų.
|
||||
henoteizmas [gr. heis (kilm. henos) — vienas + theos — dievas], politeizmo forma — vienas dievas laikomas vyriausiu ir galingiausiu iš visų. heñris [pagal JAV fiziko Dž. Henrio (Henry) pavardę], H, tarptautinės vienetų sistemos induktyvumo vienetas; 1 H = 109 cm (CGSM sistemos induktyvumo vienetų). heparinas [gr. hēpar — kepenys], org. junginys mukopolisacharidas, lėtinantis kraujo krešėjimą, mažinantis riebalų kiekį kraujyje; pirmą kartą gautas iš kepenų. hepatitas [gr. hēpar (kilm. hēpatos) —kepenys], kepenų uždegimas. hepatogèninis [hēpar (kilm. hēpatos) + ↗ …geninis], kepenų kilmės. hepatològija [hēpar (kilm. hēpatos) + ↗ …logija], mokslas apie kepenis ir jų ligas. hepatoptòzė [hēpar (kilm. hēpatos) + gr. ptōsis — (nu)kritimas], kepenų nusileidimas. hèpening‖as [angl. happening — įvykis, atsitikimas], XX a. II pusės modernistinio (neoavangardistinio) meno pakraipa; ~o renginys turi dailės (skulptūros, tapybos), muzikos, kino, choreografijos elementų; ~e laikomasi dadaizmo, siurrealizmo, popdailės principų, mėginama supinti meno ir tikrovės elementus, panaikinti ribą tarp jų; reginio aplinka ir veiksmas grindžiama improvizacija. hepieñdas [angl. happy end— laiminga pabaiga], romano, dramos, filmo laiminga (dažn. nemotyvuota) atomazga, palengvintas konflikto sprendimas (pvz., kūrinio baigimas herojų vedybomis). hepta… [gr. hepta — septyni], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas nors sudaryta iš 7 dalių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai