heptachòrdas [↗ hepta… + gr. chordē — styga], 7 laipsnių diatoninis garsaeilis.
|
||||
heptachòrdas [↗ hepta… + gr. chordē — styga], 7 laipsnių diatoninis garsaeilis. heptaèdras [↗ hepta… + gr. hedra — pagrindas, šonas], daugiasienis, apribotas 7 plokštumų; septynsienis. heptagònas [↗ hepta… + gr. gōnia — kampas], septynkampis. heptãnas [↗ hepta…], org. junginys C7H16; sotusis angliavandenilis; bespalvis, lengvai užsidegantis skystis. heptatònika [↗ hepta… + ↗ tonika], 7 laipsnių muz. dermių sistema. heptòdas [↗ hepta… + ↗ (elektr)odas], elektroninė lempa su 7 elektrodais — anodu, katodu ir 5 tinkleliais; vart. superheterodininių radijo imtuvų dažnių maišikliams ir dažnių keitikliams. Herà (gr. Hēra), sen. graikų dievų karalienė, Dzeuso žmona, vedybų globėja. Herãklio stulpa: 1. du kalnai prie Gibraltaro sąsiaurio Europos ir Afrikos krantuose; juos pastatęs Heraklis; sen. graikų laikyta pasaulio riba; 2*. kraštutinis taškas. Herãklis (gr. Hēraklēs), sen. graikų mitų herojus, pasižymėjęs didele fizine jėga. heráldika [vok. Heraldik < lot. heroldus — heroldas]: 1. herbų sudarymas, aiškinimas ir tyrimas; 2. pagalbinė ist. disciplina, tirianti herbus, kaip ist. šaltinius. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai