Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Heptachordas

heptachòrdas [↗ hepta… + gr. chordē — styga], 7 laipsnių diatoninis garsaeilis.

Heptaedras

heptaèdras [↗ hepta… + gr. hedra — pagrindas, šonas], daugiasienis, apribotas 7 plokštumų; septynsienis.

Heptagonas

heptagònas [↗ hepta… + gr. gōnia — kampas], septynkampis.

Heptanas

heptãnas [↗ hepta…], org. junginys C7H16; sotusis angliavandenilis; bespalvis, lengvai užsidegantis skystis.

Heptatonika

heptatònika [↗ hepta… + ↗ tonika], 7 laipsnių muz. dermių sistema.

Heptodas

heptòdas [↗ hepta… + ↗ (elektr)odas], elektroninė lempa su 7 elektrodais — anodu, katodu ir 5 tinkleliais; vart. superheterodininių radijo imtuvų dažnių maišikliams ir dažnių keitikliams.

Hera

Herà (gr. Hēra), sen. graikų dievų karalienė, Dzeuso žmona, vedybų globėja.

Heraklio stulpai

Herãklio stulpa: 1. du kalnai prie Gibraltaro sąsiaurio Europos ir Afrikos krantuose; juos pastatęs Heraklis; sen. graikų laikyta pasaulio riba; 2*. kraštutinis taškas.

Heraklis

Herãklis (gr. Hēraklēs), sen. graikų mitų herojus, pasižymėjęs didele fizine jėga.

Heraldika

heráldika [vok. Heraldik < lot. heroldus — heroldas]: 1. herbų sudarymas, aiškinimas ir tyrimas; 2. pagalbinė ist. disciplina, tirianti herbus, kaip ist. šaltinius.