Hèrkulis (lot. Hercules), lotyniškas Heraklio vardas.
|
||||
Hèrkulis (lot. Hercules), lotyniškas Heraklio vardas. hèrma [gr. hermēs]: 1. keturkampis, į apačią siaurėjantis akmeninis stulpas su skulptūriniu portretu (dažn. sen. graikų dievo Hermio) arba biustu; 2. metalinė biusto pavidalo relikvija. Hermafroditas (gr. Hermaphroditos), sen. graikų mit. būtybė — dievo Hermio ir deivės Afroditės sūnus, dievų sujungtas su nimfa Solmakide į 1 kūną. hermafroditas [↗ Hermafroditas], žmogus arba gyvūnas, turintis vyriškosios ir moteriškosios lyties požymių. hermafroditizmas [↗ hermafroditas], dvilytiškumas — vyriškosios ir moteriškosios lyties požymių buvimas tame pačiame organizme. hermenèutika [gr. hermēneutikē < hermēneuō — aiškinu, dėstau]: 1. filol. šaka, tirianti raštijos paminklus, aiškinanti juos vidiniu (paties teksto) požiūriu ir nustatanti tikriausią, taisyklingiausią teksto variantą; 2. idealistinės kultūros ir visuomenės tyrimo metodologija; 3. filos. kryptis, supratimą traktuojanti kaip esminę žmogaus ir jo socialinės būties ypatybę. hermètikas [↗ hermetizacija], polimerinis mišinys, kuriuo sandarinami metaliniai sujungimai, statybinių plokščių siūlės. hermètiškas [↗ hermetizacija], sandarus, nepraleidžiantis dujų, skysčių, dulkių. hermetizãcija [pagal gr. magijos globėjo Hermio Trismegisto (Hermēs Trismegistos) vardą], sandarinimas — sujungimų pralaidumo mažinimas arba visiškas panaikinimas. hermetizmas [gr. herma — statula su ↗ Hermio atvaizdu], XX a. 3—4 dešimtmečio it. poezijos srovė, kuriai būdinga subtilus žmogaus dvasinio gyvenimo būsenų, vienatvės nuotaikų vaizdavimas, muzikalumas, paslaptingumo, neaiškių užuominų poetika, šiurkščios tikrovės, susijusios su fašizmo įsigalėjimu, ignoravimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai