hairènas [
|
||||
hairènas [ hãkblokas [ol. haakblok], skridinys su kabliu. hãkenkroicas [vok. Hakenkreuz < Haken — kablys + Kreuz — kryžius] ↗ svastika. hãlas [gr. haiōs — ratas]: 1. optinis atmosferos reiškinys — balti arba vaivorykštiniai šviesos ratilai, juostos, lankai, dėmės aplink Saulę ir Mėnulį, susidarantys dėl šviesos spindulių lūžimo ar atspindžio nuo debesų ledo kristalėlių; 2. astr. diskinė arba žiedinė šviesi dėmė aplink kometą; 3. astr. kamuolinių žvaigždžių spiečių, trumpaperiodžių Lyros RR tipo žvaigždžių, subnykštukių rutulinė sistema aplink spiralinę galaktiką. hãlė [vok. Halle, pranc. halle], visuomeninis pastatas (dažn. vienaaukštis) su didele vientisa vidaus erdve. haligãlis [angl. hully-gully], pramoginis šokis; tempas vidutinis; kas kelintas žingsnis keliama 1 koja ir pliaukšima pirštais; šokama sustojus eilėmis. hãlingas [norv. halling], norv. liaudies šokis; vidutinio tempo, daug virtuoziškų judesių; šoka 1 vyras. hãlinis [↗ halė], turintis didelę vientisą erdvę, pvz., Δ pastatas. halitas [gr. hals — druska], skaidrus bespalvis mineralas, natrio chloridas NaCl; su priemaišomis sudaro akmens druską. haliucinãcija [lot. hallucinatio — kliedesys], suvokimo sutrikimas — be realaus dirgiklio tariamai juntami nesami dalykai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai