Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Heterotransplantacija

heterotransplantãcija [↗ hetero… + ↗ transplantacija], vienos rūšies individo audinių arba organų persodinimo kt. rūšies individui operacija.

Heterotrofai

heterotròfai [↗ hetero… + gr. trophē — maistas], organizmai, pvz., žmogus, visi gyvūnai, grybai, parazitiniai augalai, mintantys kt. organizmų pagamintomis org. medžiagomis.

Heterozė

heteròzė [gr. heteroiōsis — kitimas, kaita], augalų ir gyvūnų pirmosios kartos hibridų padidėjęs gyvybingumas (auga greičiau, yra gajesni, vislesni, biologiškai produktyvesni).

Heterozigota

heterozigotà [↗ hetero… + ↗ zigota], apvaisinta lytinė ląstelė arba iš jos išsivystęs organizmas, kurio genotipe yra skirtingos tų pačių genų formos — aleliai.

Hetitologija

hetitològija, mokslas, tiriantis hetitų kalbas, istoriją ir kultūrą.

Hevėja

hèvėja [isp. jebe — kaučiukmedis], kaučiukmedis — visžalis medis Hevea; savaime auga P. Amerikos tropiniuose miškuose; kai kurių rūšių pientakių sultyse yra kaučiuko.

Hiacintas

Hiacintas (gr. Hyakinthos), gr. mitų labai gražus jaunuolis, dievo Apolono numylėtinis, paverstas gėle.

Hiacintas

hiacintas [↗ Hiacintas]: 1. ↗ jacintas; 2. mineralas, skaidri, tamsiai raudona cirkono atmaina; II klasės brangakmenis.

Hiadės

hiãdės (gr. Hyades), graikų ir romėnų mitologijoje — 7 seserys nimfos, apverkusios vienintelio brolio mirtį ir dievų paverstos žvaigždynu.

Hialinas

hialinas [gr. hyalinos — skaidrus], baltyminė skaidri medžiaga, susidaranti organizmo audinių degeneracijos metu.