hialinòzė [↗ hialinas], med. audinių pakitimas, kuriam budingas hialino kaupimasis jungiamajame audinyje ir organų kraujagyslių sienelėse.
|
||||
hialinòzė [↗ hialinas], med. audinių pakitimas, kuriam budingas hialino kaupimasis jungiamajame audinyje ir organų kraujagyslių sienelėse. hialitas [gr. hyalos — stiklas]: 1. mineralas, skaidri, bespalvė opalo atmaina, sudaranti stalaktitus; 2. akies stiklakūnio uždegimas. hialoplazmà [hyalos +↗ plazma], citoplazmos dalis tarp organoidų ir intarpų; užima didumą ląstelės. hiãtas [lot. hiatus — anga; sambalsis], 2 balsių ar dvibalsių susidūrimas žodžio viduryje ir žodžių sandūroje, pvz., „paūžė”, „jau eina”. hibridas [lot. hybrida — mišrūnas]: 1. mišrūnas — heterozigotinis individas, atsirandantis, sukryžminus 2 nevienodo paveldimumo organizmus; 2. žodis, kurio kamiene yra kt. kalbų kilmės morfemų — darybos afiksų arba šaknų, pvz., „kontržvalgyba”, „plačiaekranis”. hibridinis [↗ hibridas], mišrus, gautas kryžminimo būdu, susijęs su hibridu; susidedantis iš skirtingos prigimties, rūšies dalių. hibridizãcija [↗ hibridas]: 1. kryžminimas, mišrinimas — nevienodo paveldimumo individų poravimas; augalų ir gyvūnų selekcijos metodas; 2. augalo vegetatyvinių dalių suauginimas. hidálgas [isp. hidalgo < hijo — sūnus + algo — kas nors], vid. amžių Ispanijos smulkusis bajoras, riteris. hidatòdė [gr. hydatōdēs — vandeningas], atvarėlis — augalo lapo liaukutė, šalinanti vandens ir druskų perteklių. hidatofitai [gr. hydōr (kilm. hydatos) — vanduo + ↗ …fitas], vandens augalai, kurių kūnas (arba jo didelė dalis) paniręs vandenyje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai