hidratãcija [gr. hydōr — vanduo], vandens prisijungimas prie įv. medžiagų.
|
||||
hidratãcija [gr. hydōr — vanduo], vandens prisijungimas prie įv. medžiagų. hidrãtas [< gr. hydōr], medžiagos junginys su vandeniliu, pvz., bario hidroksido Δ Ba(OH)2•8H2O. hidráulas [gr. hydraulos < ↗ hidro… + aulos — dūdelė, fleita], vandeniniai vargonai; dab. vargonų prototipas. hidráulika [gr. hydraulikos — vandeninis], mokslas apie skysčių pusiausvyros ir tekėjimo dėsnius bei naudojimąsi tais dėsniais inžinerinėje praktikoje. hidráulinis [↗ hidraulika], susijęs su skysčiu; veikiantis skysčio slėgiu arba judėjimu. hidrazinas [lot. hydr(ogenium) — vandenilis + ↗ az(otas)], azoto ir vandenilio junginys N2H2; higroskopiškas, ore rūkstantis skystis. hidrèmija [gr. hydōr — vanduo + haima — kraujas], vandens padaugėjimas kraujyje. hidridai [lot. hydr(ogenium) — vandenilis + gr. eidos — pavidalas], chem. elementų junginiai su vandeniliu, pvz., vanduo H2O, amoniakas NH3. hidrija [gr. hydria], didelis metalinis arba molinis sen. graikų vandens indas su 2 horizontaliomis ir 1 vertikalia ąsa. hidrinti [↗ hidro…], prijungti vandenilį prie chem. elementų arba junginių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai