hidžr‖à [arab. hidžra(t) — išsikėlimas], priverstinis Mahometo ir jo pasekėjų išsikėlimas 622 iš Mekos į Mediną dėl diduomenės, kuri nenorėjo priimti Mahometo skelbiamo tikėjimo, persekiojimų; nuo ~os skaičiuojami musulmonų kalendoriaus metai.
|
||||
|
hiènos [gr. hyanai], plėšrūs žinduoliai Hyaenidae; gyvena daugiausia Afrikoje. hierárchas [gr. hierarchēs — šventas vadovas], aukštas dvasininkas; bažnytinis oficialus vyskupo pavadinimas. hierárchija [gr. hierarchia < hieros — šventas + archē — valdžia]: 1. daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus; 2. kibernetikoje — daugiapakopė struktūra. hierárchinis [↗ hierarchija], sudarytas iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais. hierãtinis [gr. hieratikos — žynių, dvasininkų], Δ raštas — greitraštis, susidaręs Egipte XIX a. pr. m. e. iš hieroglifų rel. tekstams rašyti ir susirašinėti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Religiniai terminai |  Kategorija: H |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | hierofántas [gr. hierophantēs < hieros — šventas + phainō — parodau, atskleidžiu], sen. graikų eleusinijų vyriausias žynys, atskleidžiantis būsimiesiems adeptams kulto apeigų paslaptis. hieròglifai [gr. hieroglyphika < hieros — šventas + glyphē — raižinys]: 1. figūriniai ženklai, žymintys ištisas sąvokas ir žodžius arba skiemenis ir garsus (egiptiečių, kinų, japonų, nedantiraštiniai hetitų rašto ženklai); 2. ženklai tokio rašto, kuriame ideogramos jungiamos su fonetiniais ženklais; 3*. neišskaitomas, sunkus skaityti raštas. hierokrãtija [gr. hieros — šventas + krateō — valdau], dvasininkų valdymas, valdžia. hieromántija [gr. hieromanteia < hieros — šventas + manteia — būrimas, pranašavimas], sen. graikų būrimas iš aukojamų gyvulių vidurių. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai