Himenėjas (gr. Hymenaios, lot. Hymenaeus), sen. graikų ir romėnų santuokos dievas.
|
||||
|
himenėjas [↗ Himenėjas], antikinės poezijos žanras — vestuvinė daina. Himenėjo ryšia, santuoka, vedybos. himènis [gr. hymēn — plėvelė, pienelė], aukštesniųjų grybų vaisiakūnių vaisinis sluoksnis, kuris susideda iš sporas gaminančių hifų galų (aukšlių arba bazidžių) ir sterilių hifų. himenolepidòzė, žmogaus, kai kurių žinduolių ir paukščių helmintozė, kurią sukelia organizme parazituojantis mažasis kaspinuotis Hymenolepis nana, kartais žiurkinis kaspinuotis H. diminuta. himenomicètai [↗ himenis + gr. mykēs (kilm. mykētos) —grybas], papėdgrybiai; jų vaisinis sluoksnis (himenis) yra vaisiakūnio paviršiuje. himnas [gr. hymnos], iškilminga (dažn. maršo ritmo) religinė arba pasaulietinė (ppr. priimta kaip valstybės, tautos, klasės ar partijos vienybės simbolis) giesmė, pvz., TSRS Δ, darbininkų klasės Δ. hinãjana [skr. mažasis vežimas, siaurasis kelias], viena pagrindinių (šalia mahajanos) budizmo krypčių; Δ pasaulį traktuoja kaip nenutrūkstantį būties elementų (darnų) srautą; paplitusi Birmoje, Kampučijoje, Laose, Šri Lankoje, Tailande. hindi, viena iš 2 hindų kalbos literatūrinių formų, Indijos valst. kalba. hiosciamin‖as [gr. hyoskyamos — drignė], org. junginys C17H23O3N; alkaloidas; ~o yra šunvyšnėje, drignėje, durnaropėje. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai