hipòfizė [gr. hypophysis — atauga], žmogaus ir stuburinių gyvūnų belatakė (endokrininė) liauka, apatinė pagumburio dalis; svarbi organizmo humoralinei reguliacijai; pasmegeninė liauka.
|
||||
hipòfizė [gr. hypophysis — atauga], žmogaus ir stuburinių gyvūnų belatakė (endokrininė) liauka, apatinė pagumburio dalis; svarbi organizmo humoralinei reguliacijai; pasmegeninė liauka. hipòfizis ↗ hipofizė. hipofùnkcija [↗ hipo… + ↗ funkcija], biol. sumažėjusi kurio nors audinio, organo arba sistemos veikla (funkcija). hipogalãktija [↗ hipo… + gr. gala (kilm. galaktos) — pienas], žindančių moterų pieno išsiskyrimo sumažėjimas. hipoglikèmija [↗ hipo… + ↗ glikemija], cukraus sumažėjimas kraujyje. hipòidin‖is [↗ hip(erbol)oidas], susijęs su hiperboloidu, pvz., ~ės pavaros krumpliaračių krumplių paviršiai yra hiperboloidiniai. hipokãpnija [↗ hipo… + gr. kapnos — dūmai], anglies dioksido sumažėjimas kraujyje. hipokáustas [↗ hipo… + gr. kaustos — įkaitintas, prikūrentas], sen. gyv. patalpų ir pirčių šildymo sistema: atskiroje patalpoje krosnies įšildytas oras kanalais tiekiamas į kitas patalpas. hipokinèzė [↗ hipo… + gr. kinēsis — judėjimas], med. sumažėjęs judėjimas. hipokotilis [↗ hipo… + gr. kotylē — čiuptuvėlis, sėklaskiltė], augalo daigo apatinė dalis nuo šaknies kaklelio iki skilčialapių; poskiltis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai